Daukantas_1 Daukantas_2

S. Daukantas (1793-1864) – Lietuvos  istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. 1822 m. baigęs Vilniaus universitetą, tarnavo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje, nuo 1835 m. Senato valdininkas Sankt Peterburge, didesnę tarnybos laiko dalį dirbęs Lietuvos Metrikos metrikanto padėjėju. 1850 m. grįžo į Žemaitiją, apsigyveno Varniuose pas vysk. M. Valančių, padėjo rengti spaudai religinę literatūrą, pats rašė, tačiau dėl nesutarimų 1855 m. išsikėlė. Nuo 1861 m. gyveno Papilyje, ten mirė ir palaidotas.

S. Daukantas pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai – tai Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (1822 m.), Istorija žemaitiška (1838 m.), Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1845 m.), Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje (1850 m.), rinko ir išleido tautosakos leidinių, parašė patarimų knygelių valstiečiams. Darbai rašyti lietuvių kalba, pasirašyti slapyvardžiais.

S. Daukantas turėjo nemažą biblioteką – knygas pirko, gaudavo dovanų. Yra išlikęs jo paties apie 1850 m. surašytas turimų knygų katalogas – jame yra 332 knygos (317 bei 15 įrašytos po du kartus). Be abejo, katalogas neapima visų knygų, o tik turėtas tuo metu. 1850 m. pasitraukus iš tarnybos, Daukanto literatūrinė veikla silpnėja, pats dažnai kilnojasi iš vietos į vietą, sirguliuoja. Matyt, knygų įsigija vis mažiau, o turimas ėmė dalinti. Tokiu būdu knygos buvo išsklaidytos įvairiose vietose, daugiausia pas gimines, dalis tikriausiai žuvo. Po S. Daukanto mirties didžiąją jo palikimo dalį saugojo Kaunackiai (S. Daukanto sesers Anastazijos vaikai) Kivyliuose. Dr. Ferdinandas Kaunackis (1861-1935) ir giminės 1910 m. S. Daukanto biblioteką perdavė Lietuvių Mokslo Draugijai Vilniuje. Tuo metu ji tilpo 8 dėžėse. 1912 m. sudarytas sąrašas apėmė 345 veikalus iš 563 tomų. Tai istorijos, teisės, politikos, literatūros, kalbotyros, geografijos, filosofijos, pedagogikos, religijos, medicinos, žemės ūkio, vaikų literatūros sričių veikalai. Seniausios knygos siekia XVI amžių. Kalbų atžvilgiu pasiskirstę taip: apie 120 lenkiškų, per 70 vokiškų, per 50 lotyniškų, po 33 prancūziškų ir rusiškų, apie 30 lietuviškų, po 4 graikiškų ir latviškų.

Deja, J. Basanavičius knygas nenorėjo laikyti atskiru rinkiniu, jas išskirstė po visą Draugijos biblioteką, daugelį knygų paskyrus į dubletus. Šiuo metu S. Daukanto biblioteka saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje Vilniuje.

S. Daukantas retai kada knygose pasirašydavo – žinomi jo įrašai lotynų kalba: „Ex libris Simonis Dowkont“, „Ex libris S. Dowkonti“, įrašyta knygos kaina. Lietuvių Mokslo Draugija, perėmusi S. Daukanto biblioteką, 1911 m. pagamino antspaudą (įrašas: „SIM. DAUKANTO“)  ir įspaudė į visas Daukanto knygas.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma keletas knygų iš S. Daukanto bibliotekos, kurias jis dovanojo Žemaičių kunigų seminarijai (įrašai ne S. Daukanto ranka) ir keliolika rankraščių (F110).

Šaltiniai
Biržiška M. Simano Daukanto biblioteka./XXVII knygos mėgėjų metraštis. 2 t. -Kaunas, 1937.- P. 59-70.
Kisarauskas Vincas. Lietuvos knygos ženklai. 1518-1918.- Vilnius, 1984, p. 42.
Lebedys J. Simano Daukanto biblioteka./Lietuvių literatūros instituto darbai. T.1.- Kaunas, 1947. – P.51-72.
Lietuvių enciklopedija, t.4.- Bostonas, 1954. P.363-366.
Visuotinė lietuvių enciklopedija.  T. IV.  –  Vilnius, 2003, p.529-530.

Tipas:
Atgal