Gaigalaitis Vilhelmas

Gaigalaitis Vilhelmas (1870-1945) – Mažosios Lietuvos politinis, religinis, visuomenės veikėjas, literatas. Evangelikų liuteronų kunigas (1900). Filosofijos daktaras (1900), Latvijos universiteto garbės daktaras (1933), 1892-96 Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900-19 m. kunigavo Klaipėdos krašte. 1903-18 m. Prūsijos landtado deputatas. Nuo 1894 m. Prussia draugijos Karaliaučiuje narys, 1904-13 m. redagavo laikraštį Pagalba. 1905-39 m. draugijos Sandora pirmininkas, kitų draugijų narys. Steigė lietuvių jaunimo, labdaros organizacijas, senelių prieglaudas, knygynus, bibliotekas. Per I-jį pasaulinį karą rūpinosi belaisviais lietuviais. Nuo 1918.11.16 Mažosios Lietuvos tautinės tarybos pirmininkas, 1920 m. kooptuotas į Lietuvos tarybą.1925-36 m. Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakulteto steigėjas ir profesorius (1929). 1939 m. optavo Lietuvos pilietybę, 1940.01 atvyko gyventi į Kretingą. 1940 m. emigravo į Vokietiją. 1994 m. palaikai perlaidoti Elniškės kapinėse prie Priekulės. Sandoros biblioteka, testamentu užrašyta laisvai Lietuvai ir buvusi Valstybinėje Prūsijos kultūros paveldo bibliotekoje Berlyne, nuo 1997 m.saugoma Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (~2100 vnt.). Joje sukaupta filologijos, istorijos ir senųjų lietuvių spaudinių. Parašė 25 knygas bei knygeles, jų tarpe knygotyrinių ir bibliografinių darbų. Paliko vertingą asmeninį archyvą, kuris saugomas nacionalinėje bibliotekoje.

Šaltiniai
Knygotyra: enciklopedinis žodynas.- Vilnius, 1997, p. 109.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, t.6, Vilnius, 2004, p. 325.