Gorskis.Saukenai

XIX a. II p. antspaudas, vienos iš daugelio Gorskių giminės bibliotekų, priskiriamas Tomui Gorskiui.

Gorskiai (lenk. Górscy), Gurskiai – nuo XVI a. žinoma Žemaitijos bajorų giminė. Gorskiai kilę iš Varšuvos apskrities kaimo Góry (dab. Mazovijos vaivadija). Jų herbas „Nalenč“ (Nałęcz) žinomas nuo XVI a. pr., po 1416 m. Horodlės unijos padovanotas lietuvių bajorui Kočanui. Gorskių žemaitiškoji giminės šaka XX a. dažniausiai vadinosi Nalenč Gorskiais.

Giminės pradininku laikomas Melchioro Gorskio sūnus Stanislovas, XVI a. 5 deš. atsikėlęs į Žemaitiją ir 1574 m. vedęs žemaitę bajorę Daratą Ganusevičiūtę. Jų sūnūs Jonas Chrizostomas ir Rapolas – vyresnės ir jaunesnės Gorskių šakų pradininkai, tapo evangelikais reformatais.

Žemaitijoje Gorskiai turėjo daug dvarų, valdė seniūnijas, buvo tijūnai, turėjo stalininkų, pastalininkų, medžioklininkų, pataurininkų, kariuomenės vėliavininkų  ir kitus garbės titulus.

Šaukėnų dvaras minimas  nuo XV a., manoma, tuometinė Šonų giminės rezidencija. Tai vienas senesnių religinių centrų  Žemaitijoje – 1486 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, kurią fundavo vietos bajorai Mikalojus ir Margarita Šemetos. 1499 m.  minimas miestelis. Reformacijos laikotarpiu iki XVII a. pr. veikė protestantų maldos namai. Šaukėnai priklausė Šemetoms iki XVIII a. 2-osios pusės. Po to buvo parduoti Jelenskiams, vėliau Gorskiams, kurie valdė dvarą iki 1940 m.

Šaltiniai
Kisarauskas Vincas. Lietuvos knygos ženklai. 1518-1918.- Vilnius, 1984, p. 48-49.
Visuotinė lietuvių enciklopedija.  T. VII.  –  Vilnius, 2005, p.12.

Tipas:
Atgal