E.Jagomastas

Jagomastas Enzys (1870-1941) – Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas, Tilžės akto (1918 m.) signataras.

Baigęs Lumpėnų pradinę mokyklą, 1884-1888 m. mokėsi raidžių rinkėjo profesijos, po to dirbo spaustuvininku pas Ottą von Mauderodę. Savo lėšomis 1895 m. pirmą kartą išleido Maironio poemą „Tarp skausmų į garbę“.

1896-1941 m. turėjo savo spaustuvę Tilžėje, nuo 1912 m. ji vadinosi Lituania. Rengė ir spausdino Mažajai ir Didžiajai Lietuvai laikraščius Žemaičių ir Lietuvos apžvalga, Lietuviškas laiškas, Aušra, Naujasis Tilžės keleivis, A. Baranausko, V. Kalvaičio, V. Kudirkos, Maironio, S. Matulaičio, Vydūno knygas, vadovėlius, kalendorius – Jagomasto lietuviškos kalendros, Prūsų (Mažosios) Lietuvos kalendros. Palaikė ryšius su knygnešiais, rėmė lietuvių spaudos platinimą Didžiojoje Lietuvoje. Priklausė daugeliui lietuvių draugijų. Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo Vokietijos valdžios buvo persekiojamas.

E. Jagomastas  sukaupė unikalų lietuvių spaudos rinkinį. Spaustuvės Lituania archyvas, jo dienoraštis saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Dirbdamas ir dar būdamas mokinys, sukaupė pirmąjį nedidelį knygų rinkinėlį (1890-1896 m.). Bibliotekėlė sparčiau pradėjo didėti 1896 m. – E. Jagomastas ėmė keistis savo leidiniais su knygininkais, poligrafinių įmonių savininkais, daug knygų buvo superkama prie spaustuvės veikusiame knygynėlyje. Savo kūrinius dovanodavo autoriai: Vydūnas, bičiuliai, pažįstami, kultūros ir visuomenės darbuotojai.

Po I-ojo pasaulinio karo bibliotekos komplektavimas suintensyvėjo – imta kaupti Mažosios Lietuvos lietuvių spaudos rinkinį. Leidinių buvo ieškoma pas pažįstamus, gimines, valstiečių sodybų palėpėse, bažnyčiose, knygų sandėliuose. Biblioteką papildyti padėjo spaustuvės „Lituania“ periodiniai leidiniai. Jagomastas daug dėmesio skyrė ir archyviniams dokumentams. Naujesnę literatūrą spaustuvininkas pirkdavo kelionių metu. Į knygų paiešką pamažu įsijungė ir jo vaikai. E. Jagomasto knygos tvarkingai stovėjo didelėse spintose. Iš pradžių savo knygas spaustuvininkas ženklino kaligrafiškai įrašoma pavarde. Apie 1925-1928 m. bibliotekos savininkas pasigamino specialius antspaudus. E. Jagomastas mielai skolindavo savo knygas. Kokio dydžio buvo spaustuvininko asmeninė biblioteka, nustatyti sunku. Žinoma apie 600 lietuvių, 140 vokiečių bei keletas kitomis kalbomis leistų spaudinių, priklausiusių E. Jagomasto bibliotekai. Iš jų – 25 periodiniai leidiniai. Knygose gausu buvusių savininkų nuosavybės ženklų, knygrišyklų, spaustuvių ir knygynų reklaminių lipdžių.

Vokietijos valdžios verčiamas persikelti į Vokietiją, 1941 m. E. Jagomastas apsigyveno Vilniuje. Jagomastų tautinė veikla, persikėlimas į tuometinę Lietuvą hitlerininkų buvo vertinamas kaip sunkus nusikaltimas. Su šeima nacių sušaudytas Paneriuose, čia ir palaidotas. Vertingiausios E. Jagomasto knygos išvežtos į Vokietiją, kitos pateko į Lietuvos bibliotekas.

Šaltiniai
Kaunas D. Donelaičio žemės knygiai : bibliofilijos apybraižos. – Vilnius, 1993. – P. 217-226.
Knygotyra : enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 143.
Mažosios Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 2000.- T.1, p.619-620.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. –Vilnius, 2005. – T. 8, p. 472.
Tipas:
Atgal