Karłowicz Jan Aleksander (1836-1903)

lenkų kalbininkas, etnografas, folkloristas, muzikologas. Gimė Subartonyse prie Merkinės, mirė Varšuvoje. 1852 m. baigė gimnaziją Vilniuje, studijavo Maskvos, Paryžiaus, Heidelbergo, Briuselio universitetuose. Kurį laiką dirbo Vilniuje, 1871-72 m. su šeima gyveno Paditvio dvare (Lydos apskr.), 1873-1882 m. – Vyšniavoje (Švenčionių apskr.), vėliau apsigyveno Varšuvoje. Lenkų Mokslų akademijos (1877), daugelio draugijų, tarp jų ir Lietuvių literatūros draugijos (vok. Litauische litterarische Gesellschaf ; Mažosios Lietuvos ir lietuvių kalbos bičiulių draugija,1879-1923 m. veikusi Tilžėje) narys. Jo moksliniai interesai apėmė literatūrinį folklorą, muzikinę etnografiją, lenkų kalbą, religijotyrą, lyginamąją kalbotyrą, lituanistiką, kraštotyrą. „Lenkų tarmių žodyno“ (6 t., 1900-11) ir „Lenkų kalbos žodyno“ (8 t., 1900-27) vienas autorių. Paskelbė nemažai mokslinių darbų, tarp jų 1875 m. – studiją „Apie lietuvių kalbą“ ir rinkinį „Liaudies sakmės ir pasakos, surinktos Lietuvoje“. Susirašinėjo su to meto lietuvių kultūros veikėjais J. Jablonskiu, J. Šliūpu, M. Davainiu-Silvestraičiu ir kitais.

1909 m. Vilniaus mokslo bičiulių draugijos bibliotekai buvo padovanoti J. Karlovičiaus bibliotekos 6425 tomai.

Šaltiniai
http://pl.wikipedia.org/wiki/Jan_Aleksander_Kar%C5%82owicz
Kisarauskas V. Lietuvos knygos ženklai, 1518-1918.- Vilnius, 1984, p.53.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, T.IX.- Vilnius, 2006. P.451.
Tipas:
Atgal