Vilniaus noviciatas Vilniaus noviciatas2

Noviciatas (Domus Probationis Vilnensis; Domus Primae et Secundae Probationis Vilnensis; 1604-1773).

Noviciato namai įkurti, karaliui Zigmantui III Vazai jiems išlaikyti paskyrus Kundzino ir Sudervės palivarkus, dotacijas skyrė ir didikai (įvairiu metu jiems priklausė apie 25 dvarai). Noviciatas atidarytas 1605 m. netoli Šv. Jono kolegijos namuose, kuriuos nupirko provincijolas Povilas Bokša ir rektorius Mykolas Bekanus. Noviciatas truko 2 metus. Namuose, sprendžiant pagal pajamas, galėjo gyventi 20-50 asmenų, de facto jame gyvendavo daugiau klierikų bei brolių (nuo 69 iki 114). Ten gyveno ir misionieriai. Novicijų magistrų pareigas vykdė Noviciato rektoriai. Prie noviciato namų 1622-1647 m. pastatyta Šv. Ignoto bažnyčia. 1773 m. panaikinus ordiną, į novicijų namus perkelta Vilniaus diecezinė kunigų seminarija, kuri 1798 m. perkelta į karmelitų vienuolyną. Jėzuitų noviciatas buvo perduotas miestui; carinė valdžia jame įkūrė kareivines.

Noviciato namai turėjo nedidelę biblioteką, kurios pagrindą sudarė asketinė literatūra, skirta novicijams. Knygos buvo perkamos, dovanojamos. Dalis pajamų iš 1632 m. nupirkto Kundzino kaimo buvo skiriama bibliotekai. 1737 m. biblioteka sudegė. Knygas pradėta kaupti iš naujo, ir jau 1748 m. biblioteka turėjo 2742 knygas, jai skirta atskira patalpa. Panaikinus jėzuitų ordiną, biblioteka atiteko Vilniaus diecezinei kunigų seminarijai.

Šaltiniai
Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy 1564-1995.- Krakow, 1996, p. 742-743.
Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1966.- T.34, p.149-150.
Tipas:
Atgal