Jan Prekier

XIX a. vidurio bibliofilas. Lietuvos istorijos tyrinėtojas. Dirbdamas Kaune, buvo surinkęs didžiulę lituanistinę biblioteką, kurią naudojo savo istoriniams darbams apie Lietuvą. Tarp jo istorinių straipsnių pažymėtini „Istorinės pastabos apie Kauno gub. tautinę sudėtį“ („Pamiatnaja kniga Kovenskoj gub. Na 1861 god“; straipsnis spausdintas ir „Aušroje“ 1885, Nr.10-11 ir 1886, Nr.2), „Trumpas žvilgsnis į istoriją tos Lietuvos dalies, kurią sudaro dabar Kauno gubernija“ (1862 m.), kt. Buvo likę „Medžiaga Lietuvos ir Žemaitijos istorijai“, Lietuvių- lenkų kalbų gramatikos ir žodyno rankraščiai. Po mirties giminės bandė J. Prekerio biblioteką parduoti Krokuvoje, nepavykus buvo išvežta į Liepoją, vėliau (po 1884 m.) parduota Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) klebonui kun. Pranciškui Ksaverui Kriškijonui (1845-1928), kuris, 1896 m. persikeldamas profesoriauti į Kauno kunigų seminariją, ją parvežė atgal į Kauną. 1919 m. gaisro metu žymi bibliotekos dalis, buvusi benediktinų vienuolyne Kaune, sudegė ar buvo išgrobstyta. Likučius kun. P. K. Kriškijonas pardavė.

Šaltiniai
Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1961.- T. 23, p. 518.
Tipas:
Atgal