Baronai von Rönne (Roenne) – sena giminė, paplitusi Livonijoje, Kurše, Danijoje ir Šiaurės Vokietijoje. Tyrinėtojai Kurše išskiria dvi giminės šakas ir vieną Livonijoje. Daugelio giminės narių gyvenime buvo svarbi karinė tarnyba. Von Roenne giminės Kurše pradininku tradiciškai laikomas Pūrės dvaro įkūrėjas Carlas Ewaldas von Roenne, kuris XVIII a. pr. atvyko į Kuršą kaip Rusijos caro Petro I patikėtinis. Jis pirmasis gavo Rusijos baronatą 1710 m. Giminės pirmtaku Livonijoje laikomas Johanas Roenne, 1439 m. Vokiečių ordino vasalas Kurše. Iki XX a. giminė išmirė, o jos dvarai vykstant 1920 m. žemės reformai Kurše buvo nusavinti. XVIII a. I-je p. giminė įsikūrė Žemaitijoje. Čia Rönne giminė valdė Šarkę, Tauralaukį ir Pakamorius, vėliau įsikūrė Renave ir Gargžduose. Paskutinysis baronas  Eugenijus Rönne mirė 1895 m. nepalikęs palikuonių (jo žmona Gabrielė Oginskytė mirė 1912 m.). Taip išnyko Rönne pavardė Žemaitijoje.

Baronas Mikalojus Antanas Rönne Renavo dvarą, iš pradžių vadintą Gaurais, įsigijo apie XVIII a. vid. Jį paveldėjo sūnus Feliksas, o 1815 m. čia apsigyveno anūkas Antanas Rönne. Apie 1830-1833 m. pastatyti dabartiniai rūmai. Po jo dvarą paveldėjo brolis Feliksas, valdęs Gargždų dvarą. 1880 m. jis pertvarkė interjerą – kartu buvo įrengta biblioteka – medinės šviesiai dažytos spintos per visą nedidelės patalpos aukštį ir galerija, į kurią pakylama suktais ketaus laiptukais. Iki 1895 m. dvare gyveno šio sūnus Eugenijus. Po jo dvarą paveldėjo Felikso Rönne anūkas (dukters Anelės sūnus) Feliksas Melžinskis (1871-1910), po jo mirties paskutinėmis dvaro savininkėmis tapo jo žmona Stanislava ir duktė Marija Zdziechovska. Po žemės reformos dvaras buvo išparceliuotas. Dvarvietė tolokai nuo pagrindinių kelių, todėl per paskutiniuosius du karus rūmai beveik nenukentėjo. Šiuo metu jie restauruoti ir čia veikia Mažeikių muziejaus filialas.

Gargždų dvaras Rönne nuosavybėn perėjo apie 1829-1830 m. – čia įsikūrė vienas iš Renavo dvaro savininko barono Felikso Rönne sūnų – Feliksas. Jis ypač rūpinosi dvaro sodybos tvarkymu, jo laikais pradėta kaupti biblioteka, archyvas. Dauguma knygų buvo iš tiksliųjų mokslų. Padedant sūnui Eugenijui, rinktos geologijos, paleontologijos, zoologijos, mineralų, archeologijos, porceliano dirbinių, paveikslų kolekcijos. Buvo įkurta astronomijos observatorija. Eugenijus Rönne Gargždų dvarą paveldėjo apie 1875 m. Biblioteką laikė mansardoje (apie 13 m ilgio) virš dvaro mūrinių arklidžių. Per I-jį pasaulinį karą dvaro biblioteka buvo išplėšta. 1912 m. mirus Gabrielei Rönne, Gargždų dvaras perėjo jos dukrai – grafienei Gabrielei  Komarauskaitei-Krasickienei. Kartu su vyru ir sūnumi Danieliumi ji čia gyveno iki I-jo pasaulinio karo. Dvaro sodyba per karą buvo nuniokota vokiečių kareivių: išplėštas muziejus, didžioji dalis bibliotekos. Per 1915 m. gaisrą sudegė dvaro rūmai.Vėliau, po parceliacijos, dvaras  parduotas.

Baronų Rönne bibliotekos buvo išsklaidytos. Šiuo metu jų knygų galima rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekose, Žemaičių „Alkos“, Šiaulių „Aušros“, muziejuose, galbūt ir kitur, bei privačiose kolekcijose.

Šaltiniai
Renavas / Žemaičių akademija ; [sudarytojai A. Butrimas, A. Miltenytė, P. Šverebas ; redakcinė kolegija: A. Butrimas … et al.]. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001.
http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/renavas.lt.htm
Valančiūtė Janina. Gargždų miesto ir parapijos istorija.- Vilnius, 1998
Tipas:
Atgal