Sapiegos rusėnų kilmės LDK didikų giminė (herbas Lis), išgarsėjusi XVII a. Kildinama iš didžiojo kunigaikščio raštininko Simono (Semen Sopiż, Sapacz), minimo nuo XV a. vid. Nuo jo sūnų prasidėjo dvi giminės linijos, gyvuojančios iki šiol: Bagdono palikuonys pradėjo Ružanų (Sieversko, Čerėjos, t.y. ankstyvoji), Jono – Kodno (vėlesnioji). Pirmieji giminės atstovai buvo stačiatikiai, nuo XVI a. pradėjo pereiti į katalikybę.Vienas svarbiausių giminės galybės kūrėjų XVI a. buvo LDK didysis kancleris Leonas Sapiega (1557-1633).  Milžiniški turtai, svarbiausios valstybinės pareigybės XVII a. giminę iškėlė į pirmaujančių LDK  didikų giminių gretas. Tai sukėlė visuotinį nepastenkinimą. Sapiegų galybė buvo palaužta 1700 m. Valkininkų kautynėse.

Šiaurės karo metu (1700-1721 m.) Sapiegos palaikė Švedijos karalių Karolį XII , šalies viduje – Stanislovą Leščinskį. Dalis giminės aktyviai dalyvavo Baro konfederacijoje (1768 m.), t.y. pasisakė už valstybės savarankiškumą. Tačiau Ketverių metų seimo (1788-1792 m.) metu dauguma Sapiegų skeptiškai vertino Gegužės 3-osio konstituciją.

1700 m. imperatorius Leopoldas I-sis suteikė Mykolui Pranciškui Sapiegai (Ružanų linija) paveldimą šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą. 1768 m. Lietuvos-Lenkijos seimas titulą pripažino visai Sapiegų giminei.

Iki 1795 m. iš Sapiegų giminės kilo 41 vaivada, 14 kaštelionų, 4 LDK didieji etmonai, 2 lauko etmonai, 3 LDK didieji kancleriai bei dešimtys kitų pareigūnų.

Netekę politinės galios, Sapiegos išlaikė didžiulius turtus, kurie leido jiems veikti kitose srityse, nusipelnyti krašto kultūrai –iš to laikotarpiu išskirtini keliautojas ir geologas Aleksandras Antanas (1773-1812), Žemės ūkio akademijos Dublianuose (dab. Lvovo žemės ūkio universitetas) įkūrėjas Leonas Liudvikas (1803-1878), 1831 m. sukilimo dalyvis Eustachijus Kajetonas (1797-1860). XIX a. Sapiegos dalyvavo politinėje veikloje Galicijoje. Tarp žymiausių XIX a. II p. politikų buvo Adomas Stanislovas (1828-1903), Vladislovas Leonas (1853-1920).

Tarpukariu išsiskiria du Sapiegos – Lenkijos užsienio reikalų ministras Eustachijus Kajetonas (1881-1963) ir Krokuvos arkivyskupas, kardinolas Adomas Steponas (1867-1951). Žinomas vienas Lenkijos Raudonojo Kryžiaus įkūrėjų Povilas (1860-1934).

Nuo 1939 m. Sapiegų giminė paliko Lenkiją (išskyrus kardinolą Adomą Steponą). Daug giminės atstovų žuvo karo metu, kiti kovojo pogrindyje.

Šiuo metu giminės atstovai daugiausia gyvena už Lietuvos ir Lenkijos ribų. Iš abiejų linijų yra apie 20 asmenų.

Šaltiniai
Bibliotheca Sapiehana : Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinys : katalogas / Vilniaus universitetas ; sudarė Aušra Rinkūnaitė. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010.- P.VIII.
Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1961.- T. 26, 467.
http://pl.wikipedia.org/wiki/Sapiehowie
Tipas:
Atgal