T. P. Oginskis (1712-1783) – Vitebsko vaivados Marcijono ir Teresės Bžostovskaitės Oginskių sūnus, LDK didysis raštininkas, Trakų kaštelionas ir vaivada. Savo rezidenciją įkūrė Maladečne (Ašmenos pav.). Rūmuose turėjo didelę ir vertingą biblioteką, paveikslų galeriją. Domėjosi politine literatūra ir įkalbėjo Jurgį …

Oginskis Tadas Pranciškus Skaityti daugiau»

Tyzenhauzai  (Tiesenhausen, Tysenhausenhauz) – Livonijos, LDK, Lietuvos didikų giminė. Giminės herbas – Buivolas. Tyzenhauzai kilę iš Šlėzvigo-Holšteino žemės. XII a. pab. su Kalavijuočių ordino riteriais apsigyveno dabartinės Rygos apylinkėse, XIII a. pr. – ir Rygoje. Nuo 1237 m. užėmė aukštas …

Tyzenhauzai Skaityti daugiau»

Weysenhoff Juozapas (Józef Weyssenhoff, 1860 m. Palenkėje – 1932 m. Varšuvoje) –  rašytojas, poetas, literatūros kritikas, leidėjas. Vaikystę praleido Vilniuje ir Žemaitijoje, baigė Varšuvos gimnaziją, 1879-1884 m. studijavo teisę Dorpato universitete. Vėliau ūkininkavo paveldėtame Samoklenskų (Samoklęski) dvare Liublino vaivadijoje. Nuo …

Weysenhoff Juozapas Skaityti daugiau»

   Anuškinas Aleksandras (1903-1978) – žurnalistas, knygotyrininkas, bibliofilas. Gimė 1903 m. Čerencove, Leningrado srityje, mirė 1978 m. Jaltoje. 1930 m. baigęs Maskvos žurnalistikos institutą, dirbo žurnalistu Lietuvoje, Kazachstane, Kazanėje, Kryme; 1946-1953 m. buvo laikraščio „Sovetskaja Litva“ redaktoriumi. 1962 m. parašė …

Anuškinas Aleksandras Skaityti daugiau»

Elzė Paulauskaitė-Ožeškienė-Nagorskienė (lenk. Eliza Pawłowska Orzeszkowa Nahorska) 1841-1910,  lenkų rašytoja, novelistė, publicistė. Mokėsi namuose, prižiūrima guvernantės, 1852-57 m. lankė moterų katalikių parapinę mokyklą Varšuvoje. Aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. Pirmoji jos novelė „Vaizdelis iš bado metų“ (Obrazek z lat głodowych) …

Orzeszkowa Eliza Skaityti daugiau»

Joachimas Liutauras Chreptavičius (Chreptowicz Joachim Litawor), 1729-1812, Vilniaus akademijos auklėtinis, Edukacinės komisijos steigimo iniciatorius ir narys, pažangių reformų šalininkas, ATR valstybės veikėjas, paskutinis LDK kancleris. Publicistas, poetas ir vertėjas. Nuo jaunystės buvo aistringas bibliofilas, knygų žinovas ir senų rankraštinių dokumentų …

Chreptavičius Joachimas Liutauras Skaityti daugiau»

Ekslibrisai Sapiega Juozapas Stanislovas (Sapieha Józef Stanisław, Iosephus), 1708-1751 Juozapas Stanislovas – Sapiegų giminės Ružanų (Čerėjos) linijos atstovas, Vilniaus katedros klebonas, Vilniaus vyskupas sufraganas (nuo 1736 m.), Lietuvos dvasinis referendorius. Iki 1727 m. mokėsi jėzuitų kolegijoje Braneve, vėliau vienuolių misijonierių …

Sapiega Juozapas Stanislovas Skaityti daugiau»

Ekslibrisai: Sapiega Jonas Frydrichas (Sapieha Joannes Fridericus, Jan Fryderyk), 1680-1751 Jonas Frydrichas – Sapiegų Kodno šakos atstovas, vienas žymiausių to meto Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valstybės veikėjų, literatas. 1691-1695 m. mokėsi Lietuvos Brastoje, Liubline ir Varšuvoje, vėliau keliavo po Vakarų …

Sapiega Jonas Frydrichas Skaityti daugiau»

Ekslibrisai: Žygimantas Augustas (1520-1572), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, buvo aistringas bibliofilas, jo biblioteką Vilniuje sudarė apie 4000 tomų (tikslaus knygų skaičiaus nenustatyta), jų vertė siekė 10 000 auksinų. Manoma, kad knygas jis pradėjo kaupti 1547 m. 1544-1565 m. …

Žygimanto Augusto biblioteka Skaityti daugiau»

K. Gorskis (Gorski Konstanty, 1823-1864) – zoologijos profesorius. Gimė Salantuose, turtingoje bajorų šeimoje. Mokėsi Mintaujoje, gamtos mokslus studijavo Peterburgo (1843-1845) ir Tartu (1845-1848) universitetuose. Žinias gilino Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Zoologiją ir lyginamąją anatomiją dėstė Varšuvos medicinos-chirurgijos akademijoje (nuo 1862 …

Gorskis Konstantinas Skaityti daugiau»

Vienas žymiausių XVII a. Karaliaučiaus bibliofilų. Mokslus pradėjo Karaliaučiuje, magistro laipsnį gavo Lipske. Grįžęs iš Saksonijos, gavo leidimą dėstyti Albertinoje matematiką ir filosofiją. Domėjosi taip pat astronomija. Turėjo gausią biblioteką, rinko tam tikrų mokslo sričių- pirmiausia matematikos ir astronomijos- knygas. …

Bläsing David (1660-1719) Skaityti daugiau»

Nuo 1667 m. Karaliaučiaus universiteto logikos ir metafizikos profesorius, 2-jų tomų veikalo Organum Aristoteleum (Karaliaučius, 1668) autorius, 1679 m. tapo vyresniuoju alumnato inspektoriumi (šios abi pareigos minimos ekslibrise). 1694 m. elektoriaus reskriptu buvo paskirtas Pilies bibliotekos vadovu – Karaliaučiaus knygų …

Hedio Andreas (1640-1703) Skaityti daugiau»

Steponaitis Vytautas  (1893-1857) – karo istorikas, bibliografas. Nuo 1914 m. studijavo Maskvos komercijos institute. 1916 m. mobilizuotas  į Rusijos kariuomenę, baigė Odesos karo mokyklą, 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919-40 m. kariuomenės karininkas. 1926 m. baigė Aukštuosius  karininkų kursus, 1927-31 …

Steponaitis Vytautas Skaityti daugiau»

  Kosakovskiai, Kasakauskai (lenk. Korwin- Kossakowski), XVI-XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilę iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos), daugiausia dvarų LDK įsigijo XVII a. vid. vedybomis, vėliau supirkinėjo kitų bajorų dvarus. Vaitkuškio …

Kosakovskiai Skaityti daugiau»

XIX a. vidurio bibliofilas. Lietuvos istorijos tyrinėtojas. Dirbdamas Kaune, buvo surinkęs didžiulę lituanistinę biblioteką, kurią naudojo savo istoriniams darbams apie Lietuvą. Tarp jo istorinių straipsnių pažymėtini „Istorinės pastabos apie Kauno gub. tautinę sudėtį“ („Pamiatnaja kniga Kovenskoj gub. Na 1861 god“; …

Prekier Jan Skaityti daugiau»

Antanas Tiškevičius (Tyszkiewicz Antoni, 1866-1919/1920?) gyveno Vilniuje, rūmuose Stepono gatvėje. Čia jis kaupė ir savo biblioteką. Iš Gorskių (Górski) buvo nupirkęs Vilniaus universiteto profesoriaus Mykolo Polinskio-Pelkos biblioteką. Vėliau jos rankraščius dovanojo Čartoriskių bibliotekai Krokuvoje, dalį knygų – įvairiems asmenims, o …

Tiškevičius Antanas Skaityti daugiau»

Bibliotekos fundatorius – kancleris Martynas von Wallenrodtas (1570-1632), Frankonijos riterių giminės, kurios vienas atstovų XIV a. apsistojo kryžiuočių ordino žemėse Prūsijoje, palikuonis. Jis turėjo surinkęs gausią rankraščių, per 3000 knygų ir įvairių muziejinių dalykų kolekciją. 1623 m. gaisro metu biblioteka …

Wallenrodtų biblioteka Skaityti daugiau»

Kosakovskis Mykolas Stanislovas (1883-1962), Lyduokių dvarininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, Lenkijos diplomatas, bankininkas. Šaltiniai Kisarauskas Vincas. Lietuvos knygos ženklai, 1518-1918. -Vilnius, 1984, p. 59.

Gintila Jonas Krizostomas (1788-1857) – kunigas, Žemaičių vyskupijos administratorius, teologijos daktaras, bibliofilas. Studijavo Kraslavos , Vilniaus kunigų seminarijose, Vilniaus universiteto Laisvųjų menų ir literatūros fakultete. 1822 m. paskirtas Žemaičių kapitulos kanauninku, 1828-1844 m. Žemaičių vyskupijos atstovas Dvasinėjė katalikų kolegijoje Sankt …

Gintila Jonas Krizostomas Skaityti daugiau»