Biržų gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1455 m. Nuo XVI a. iki 1804 m. Biržus valdė Radvilos. 1549 m. patvirtintas Biržų kunigaikštystės statusas. 1589 m. miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. 1804 m. Biržai įkeisti Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. Astrave jie pasistatydino rezidenciją – dvaro rūmus.

Ekslibriso savininkais laikomi Biržų antrasis ordinatas Mykolas Tiškevičius (1828-1897) – egiptologas, europinio masto kolekcininkas ir jo žmona Marija Radvilaitė- Tiškevičienė (1828-1902), ištekėjusi už Tiškevičiaus 1849 m., išsiskyrusi su juo 1878 m. Tuo laiku (1878 m.) biblioteka turėjo 7500 tomų knygų, vertingą archyvą, graviūrų, paveikslų rinkinį. Per I-jį pasaulinį karą ji smarkiai nukentėjo, po karo likučiai buvo perduoti Biržų gimnazijai.
Ekslibriso dailininkas nežinomas. Jis buvo atspausdintas baltame ir kreminiame popieriuje. Šis ekslibrisas (sulenktas ratu diržas) sukomponuotas pagal XIX a. II p.madą – angliško Raiščio ordino prototipą.

Šaltiniai
Kisarauskas Vincas. Lietuvos knygos ženklai. 1518-1918.- Vilnius, 1984, p. 125-126.
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1964.- T. 31, p. 243.
Tipas:
Atgal