Tytuvenai

Bernardinai Tytuvėnuose apsistojo apie 1614 m., tuometiniam Tytuvėnų savininkui Andriui Valavičiui surašius aktą dėl ketinimo steigti vienuolyną. Po jo mirties statybos ėmėsi jo broliai Eustachijus, Jeronimas ir Paulius Valavičiai. Dabartinis vienuolyno ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kompleksas galutinai suformuotas XVIII a. pab. Antrajame vienuolyno aukšte buvo biblioteka. Spaudiniai pradėti kaupti dar vykstant statybai – vienuolyno fundatorius Jeronimas Valavičius negailėjo lėšų bibliotekai: pirko knygas Vilniuje, Krokuvoje, Varšuvoje ir Karaliaučiuje, taip pat iš privačių asmenų . Daugiausia knygos buvo dovanojamos, jų atsigabendavo į vienuolyną atvykstantys vienuoliai, po vienuolio mirties jo turimos knygos taip pat atitekdavo vienuolyno bibliotekai. 1773 m. po Jėzuitų ordino panaikinimo Tytuvėnų biblioteka pasipildė Pašiaušės jėzuitų kolegijos knygomis. Bibliotekos augimas susijęs ir su mokyklomis: 1736 m. Tytuvėnuose atidarytas bernardinų noviciatas, XVII-XVIII a. prie vienuolyno veikė mokykla bajorų vaikams. Tais laikais Tytuvėnų biblioteka buvo solidžiausia visoje Žemaitijoje: prieš išardymą (apie 1872 m.) joje buvo 1608 pavadinimų 2444 tomai knygų. Po 1863 m. sukilimo generalgubernatorius M. Muravjovas įsakė vienuolyną ir bažnyčią uždaryti (bažnyčia buvo išsaugota). Vienuoliai išsikėlė į Kretingą, o vienuolynas atiteko stačiatikiams. Dabar vienuolyno bibliotekos likučiai saugomi Vilniaus universiteto, Lietuvos Mokslų akademijos ir nacionalinėje bibliotekose.

Šaltiniai
Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1964.- T.31, p. 256-258.
Lietuvos vienuolynai: vadovas.- Vilnius, 1998, p. 235-242.
Pacevičius Arvydas. Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795-1964 metais: dingęs knygos pasaulis.- Vilnius, 2005.
Tytuvėnų Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas.- Vilnius, 2004.
Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2003.- T.3, p. 105.
Tipas:
Atgal