Tyzenhauzai

Tyzenhauzai_1 Tyzenhauzai_2

Tyzenhauzai  (Tiesenhausen, Tysenhausenhauz) – Livonijos, LDK, Lietuvos didikų giminė. Giminės herbas – Buivolas.

Tyzenhauzai kilę iš Šlėzvigo-Holšteino žemės. XII a. pab. su Kalavijuočių ordino riteriais apsigyveno dabartinės Rygos apylinkėse, XIII a. pr. – ir Rygoje. Nuo 1237 m. užėmė aukštas pareigas Livonijos ordino administracijoje. Dalis Tyzenhauzų tapo LDK valdiniais, gavo žemių ir tapo didikais (1561 m.). XVII a. pr. vienos Tyzenhauzų šakos atstovai ėmė tarnauti ATR valdovui Zigmantui Vazai, dalyvavo ATR karuose su švedais. Pasibaigus karui, dalis Tyzenhauzų ėmė tarnauti švedams. Jie gavo baronų, vėliau grafų titulus. XIX a. kai kurie Tyzenhauzai užėmė aukštas politines ir karines pareigas Rusijoje. Apsigyvenę LDK, Lietuvoje Tyzenhauzai įgijo valdų Lydoje, Pastovyse, Kamajuose, Dvarčionyse, Pabradėje, Rokiškyje, Salose, Skiemonyse, Vepriuose ir kitur.

Žymesni giminės asmenys:

  • Tyzenhauzas Gotardas Jonas (m. 1669) – katalikų bažnyčios veikėjas, Smolensko vyskupas.
  • Tyzenhauzas Steponas (m. 1708) – nuo 1689 m. Naugarduko raštininkas.
  • Tyzenhauzas Steponas Jonas (m. 1730) 1699-1714 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos raštininkas, 1714-1730 m.  – Mstislavlio vaivada.
  • Tyzenhauzas Ignotas (1760-1822 m.) – LDK kariuomenės generolas majoras. 1801 m. Rokiškyje pastatė naujus dvaro rūmus. 1782 m. apdovanotas šv. Stanislovo, 1792 m. – Baltojo erelio ordinais. Jo sūnus – Konstantinas Tyzenhauzas.
  • Tyzenhauzas Antanas (1733-1785 m.) – Gardino ir Šiaulių ekonomijų valdytojas, LDK rūmų iždininkas. Labiausiai pagarsėjo pramonės kūrimu ir organizavimu Lietuvoje.
  • Šuazel-Gufjė-Tyzenhauzaitė Sofija (1790-1878 m.) – pirmoji Lietuvos moteris rašytoja.
  • Tyzenhauzaitė-Pšezdeckienė Marija (1827-1890 m.) – tapytoja ir filantropė.
  • Tyzenhauzas Reinoldas (1830-1880 m.) – muzikos mokyklos Rokiškyje steigėjas.

Tyzenhauzų biblioteka turėjo keletą knygos ženklų: XIX a. sukurtus  ekslibrį ir antspaudą. Prie ekslibrio vartota lipdė – dviejų stačiakampių rėmelių su įrašais viduje – spintos ir inventoriniais numeriais.

Šaltiniai
Čaplinskas A. R. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės.–Vilnius,2011.–P. 425.
Kisarauskas V. Lietuvos knygos ženklai, 1518-1918.- Vilnius, 1984, p. 130-131.
Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 31, p. 261-264.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 23, p. 814-815.