Tyzenhauzas Konstantinas

Konstantinas_Tyzenhauzas

Tyzenhauzas Konstantinas – garsus ornitologas ir zoologas, gimė 1786 m. Žaludke (dab. Gardino sritis, Baltarusija), mirė 1853 m. Pastovyse (dab. Vitebsko sritis, Baltarusija). 1880 m. jo ir šeimos palaikai buvo perlaidoti Rokiškio bažnyčios katakombose.

Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus, buvo prof. Stanislovo Bonifaco Jundzilo mokinys ir jo darbų tęsėjas, bei tapybą pas prof. Joną Rustemą. Daug keliavo po Rusiją, Baltarusiją, Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą. Savo Pastovių dvare surinko didelę paukščių iškamšų (apie 3000)  ir kiaušinių kolekciją. Paskelbė apie 20 mokslinių darbų bei straipsnių lenkų, vokiečių, lotynų, prancūzų kalbomis apie paukščius, kirmėles, vabzdžius, žuvis, retuosius žinduolius. 1843-1846 m. lenkų kalba parašė monografiją „Visuotinė ornitologija“, veikalus „Ornitologijos, arba mokslo apie paukščius, pagrindai“ (1841 m.), „Migruojančių paukščių ornitologiniai stebėjimai jiems parskrendant ir išskrendant“ (1844 m.). K. Tyzenhauzas gerai piešė, ypač karikatūras. Iliustravo Vladislovo Tačanovskio (Władysław Taczanowski) paukščių kiaušinių atlasą  (Oologia ptaków polskich) (1862 m.). Jo vaikai Reinoldas Tyzenhauzas ir Marija  Tyzenhauzaitė-Pšezdeckienė Vilniuje, Naujininkuose, pastatė lig šiol veikiančią ligoninę (dabar – Šv. Roko ligoninė) ir per savo valdas nutiesė gatvę. 1916 m. gatvei suteiktas Tyzenhauzų vardas.

K. Tyzenhauzas sukaupė didelę biblioteką, kurią sudarė gamtos mokslų knygos įvairiomis kalbomis. Ypač turtingas buvo ornitologijos skyrius. Ją pagausino sūnus. Be ornitologijos muziejaus įkūrė ir meno galeriją, kurioje 1840 m. buvo virš 60 kūrinių. Vėliau dvarą su archyvu ir biblioteka nupirko K. Pšezdzeckis. Archyvai buvo išvežti į Varšuvą, biblioteka per I-jį pasaulinį karą – į Smolenską, dalis iškamšų, po Konstantino Tyzenhauzo mirties perduotų Vilniaus archeologinei komisijai, dabar saugoma Vilniaus universitete. Pavienių knygų yra Lietuvos bibliotekose.

Žinomas XIX a. I-je pusėje sukurtas knygų antspaudas.

Šaltiniai
Čaplinskas A. R. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 425
Kisarauskas V. Lietuvos knygos ženklai, 1518-1918.- Vilnius, 1984, p. 130-131.
Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 31, p. 261-264.
Rokiškis : miestas, kraštas, žmonės. – Vilnius, 1999, p. 211-213.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 23, p. 814-815.