M. Valancius M. Valancius2

Valančius Motiejus (1801-1875) – Žemaičių vyskupas, rašytojas, knygų rengėjas ir leidėjas.

Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje, vėliau ten (1840-1842 m.) bei 1842-1845 m. Peterburge profesoriavo. 1845-1850 m. buvo Varnių seminarijos rektorius. 1850 m. paskirtas Žemaičių vyskupu. Organizavo parapines mokyklas, jų bibliotekas, reikalavo, kad mokyklose būtų mokoma lietuvių kalba, skatino rašyti lietuviškas knygas, kartais finansavo jų leidimą ir organizavo platinimą (ypač spaudos draudimo laikais). Įkūrė blaivybės draugijų tinklą.

Parašė apie 70 knygų: religinės tematikos, didaktinės grožinės literatūros, tautosakos. Svarbiausios: „Žemajtiu wiskupiste“ (2t., 1848), „Istorije szwęnta Senoje istatima“ (1852), „Žiwataj szwęntuju…“ (2t., 1858, 1858), „Kantyczkas, arba kninga giesmiu“ (1860), „Patarles žemajcziu“ (1867), „Wajku kningiele“ (1868), „Palangos Juze“ (1869) ir kt.

Šaltiniai
Knygotyra: enciklopedinis žodynas.- Vilnius,1997, p. 383.
Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1966. -T.32, p. 523-531.
Tipas:
Atgal