Vilniaus akademija bei jėzuitų kolegija (Academia Vilnensis, Collegium academicum Vilnense, Collegium Vilnense Societatis Iesu, 1569-1773)

Jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 m., pradžoje mokė privačiai, oficialiai kolegija, funduota Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus, atidaryta 1570 m. 1579.IV.1 Stepono Batoro privilegija mokykla tapo Akademija (įkūrimą 1579.X.30 bule patvirtino popiežius Grigalius XIII). Jėzuitų žinioje buvo Jogailos 1387 m. funduota Šv. Jonų bažnyčią. Po ordino panaikinimo 1773 m. akademiją perėmė Edukacinė komisija.

Kolegija turėjo labai turtingą biblioteką. 1570 m. jos pagrindą sudarė Vilniaus pavyskupio Georgijaus Albinijaus knygų rinkinys. Biblioteką papildė kanauninkas Jonas Makoveckis, kun. Petras Oborskis, pats V. Protasevičius bei Stanislovas Vavžeckis. Knygos buvo perkamos. 1572 m. biblioteka gavo dalį didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto kolekcijos. Savo rinkinius dovanojo Lukas Krasnodembskis, vyskupai Jurgis Radvila, Benediktas Vaina, Mikalojus Pacas ir Eustachijus Valavičius, kun. Mikalojus Decijus ir Grigalius Sviencickis bei pasauliečiai, tarp jų Kristupas Mikalojus Sapiega. 1623 m. Adrianas Viežbickis jėzuitams užrašė Blonės dvarą, iš kurio kasmet bibliotekai turėjo būti skiriama 100 lenkiškų auksinų. Biblioteka tapo didžiausia LDK. Prieš karą su Maskva dalis bibliotekos 1655 m. buvo išsiųsta į Karaliaučių – gerokai sumažėjusi grąžinta į Vilnių 1661 m. Po karų nekentėjusią biblioteką 1666 m. keliais tūkstančiais knygų papildė Kazimieras Leonas Sapiega (Bibliotheca Sapiehana). 1677 m. pastatytas naujas bibliotekos pastatas. Savo rinkinius jai perdavė 1677 m. kanauninkas Jonas Vaišnoravičius, 1712 m. vysk. Konstantinas Kazimieras Bžostovskis ir kun. Hieronimas Černskis, 1723 m. vysk. Motiejus Juozapas Ancuta . Po 1737 m. gaisro Vilniuje, kuris sunaikino bibliotekos patalpas, Kazimieras ir Mykolas Viežbickiai skyrė lėšų jų atstatymui bei pinigų sumą iš sklypo ir namą Vilniuje. Knygas daugiausia pirko Karaliaučiuje ir Gdanske. 1773 m. biblioteka turėjo pastovias pajamas : 100 lenkiškų auksinų iš Blonės dvaro, 200 – iš Viežbickių namo ir 168 iš sklypų Užupyje. Per 200 metų (1579-1773) bibliotekos fondai pagausėjo nuo 4500 iki 11 000 tomų. Nuo 1756 m. veikė atskira matematikos biblioteka, susijusi su observatorijos veikla (Bibliotheca Observatorii Regii), akademijos vaistinės biblioteka (524 medicinos ir farmacijos knyga) ir 1770 m. atidaryta Collegium Nobilium biblioteka.

Šaltiniai
Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy 1564-1995.- Krakow, 1996,p. 739-743.
Kisarauskas Vincas. Lietuvos knygos ženklai. 1518-1918.- Vilnius, 1984, p. 153-156.
Knygotyra: enciklopedinis žodynas.- Vilnius, 1997, p. 395-396.
Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1966.- T.34, p. 132-144.
Vilniaus universiteto istorija / Vilniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas ; [redakcinė kolegija: … J. Kubilius (pirmininkas), V. Merkys (ats. redaktorius) … et al.]. – Vilnius : Mokslas, 1976-1979. – T.1, p. 206-214. http://www.vu.lt/site_files/InfS/Leidiniai/Vilniaus_universitetas_1579_2004.pdf
Tipas:
Atgal