(Vilniaus buvęs misionierių vienuolynas ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia bei buvęs šaričių vienuolynas)

Misionieriai2 Misionieriai1

1687 m. misionieriai apsigyveno Vilniaus vaivadienės Kotrynos Radvilienės dovanotuose Sanguškų rūmuose, Subačiaus priemiestyje, kur vėliau išaugo ansamblis – bažnyčia, Sanguškų rūmai, vienuolyno namas, oficina, ūkinis pastatas.Vienuolynas suformuotas 1739-1751 m., pristatant prie rūmų triaukščius korpusus. Jo projektų rengėju ir statybų vykdytoju laikomas misionierius Jonas Šreteris. Įvairiu metu ten gyveno iki pusantro šimto žmonių: misionierių, seminaristų, bažnyčios tarnų, konviktorių ir jų mokytojų, beturčių bajoraičių, amatininkų, įvairių patarnautojų.

1810 m. misionieriai įkūrė auklėjamąjį institutą kurčnebyliams, prie vienuolyno veikė konviktas – našlaičių ir pamestinukų Vaikelio Jėzaus prieglauda, 1745 m. įsteigė beturčių špitolę (ligoninę) – ja rūpinosi iš Lenkijos atvykusios gailestingosios seserys (šaritės), jos globojo ir Šv. Jokūbo ligoninę (nuo 1809 m.) bei konviktą.

Misionieriai aktyviai dalyvavo kultūrinėje ir švietėjiškoje veikloje. Vienuolyne buvo Vilniaus vyskupijos kunigų seminarija (1773-1844 m.), kurioje mokėsi vienuoliai ir pasauliečiai dvasiškiai (1773-1775 m. čia mokėsi ir 1775 m. dėstė matematiką architektas Laurynas Gucevičius). Misionierių vadovaujama seminarija garsėjo biblioteka (bene geriausiai komplektuojama ir didžiausia tarp Vilniaus vienuolynų – turėjo virš 8000 tomų); joje buvo vertingų knygų, ypač graikų ir lotynų kalbomis, bažnyčios tėvų bei klasikinių autorių leidinių, misionierių skaitomų pamokslų ir kt., rankraščių tekstai. XIX a. pr. perėmė Vilniaus universiteto profesoriaus, istoriko, misionieriaus Tomo Husaževskio (Hussarzewski, 1732-1807) knygų rinkinį. Biblioteka buvo moksliškai tvarkoma, pvz.; 1804 m. knygos buvo paskirstytos į 7 skyrius, išskirta literatūra vokiečių ir prancūzų kalbomis, gausūs buvo moralinės, praktinės teologijos, kanoninės literatūros, bažnyčios istorijos, filosofijos skyriai. Tuo metu bibliotekoje buvo 4120 tomų. 1820/30 m. – 12 skyrių, dabar išskirta literatūra, vadovėliai, pilietinė teisė, pasaulietinė istorija, rankraščiai. 1820 m. priskaičiuoti 6297 tomai, 1830 m. – 7210.

XIX a. carinė valdžia perdavė vienuolynams mokyklų išlaikymą. Nuo 1803 m. čia veikė parapinė mokykla, kurią lankydavo nuo keliolikos iki 100 mokinių, ypač vaikų iš vargingesnių šeimų. Pakito bibliotekos komplektuojamų knygų tematika – atsirado naujų, „sekuliarizuotų“ mokslų veikalų, vadovėlių (1820-30 m. misionieriai pirko 924 tomus, dauguma buvo vadovėliai, mokslo veikalai).

Vienuolyne 1799-1832 m. buvo įsikūrusi vyskupijos spaustuvė, perkelta iš Gardino jėzuitų (joje spausdintos ir lietuviškos knygos) – biblioteka komplektavo jų leidinius. Paskutinis spaustuvės prefektas kun. Erdmanas perėmė dalį uždarytos misionierių bibliotekos.

1844 m. bažnyčia ir vienuolynas uždaryti. Vienuolyno pastatai ir žemės valdos atiduoti miesto valdžiai, bažnyčios inventorius – vyskupystės žiniai, vienuoliai išskirstyti po kitus vienuolynus. Bibliotekos likimas nežinomas.

Literatūra:
Kurczewski Jan. Biskupstwo Wileńskie : od jego założenia aż do dni obecnych, zawierające dzieje i prace biskupów i duchoweństwa Djecezji Wileńskiej, oraz wykaz kościołów, klasztorów, szkół i zakładów dobroczynnych i społecznych … – Wilno, 1912. S. 523.
Lietuvių enciklopedija, t.19. – Bostonas, 1959. – P.34.
Pacevičius A. Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795-1864 metais : dingęs knygos pasaulis.- Vilnius, 2005.- p. 40-44, 46, 48, 148.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XV. – Vilnius, 2009, p.216
Tipas:
Atgal