Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įkurta 1919 m. Vilniuje (pavadinimas keliskart keitėsi: 1919m. – Lietuvos centrinis knygynas, 1919-1936 m. – Valstybinis centrinis knygynas, 1936-1940 m. – Lietuvos centrinė biblioteka, 1940-1941 m. – Lietuvos TSR centrinė valstybinė biblioteka, 1941-1944 m. – Lietuvos centrinė biblioteka, 1944-1950 m. – Lietuvos TSR centrinė valstybinė biblioteka, 1951-1988 m. – Lietuvos TSR valstybinė respublikinė biblioteka, 1988-1989 m. – Lietuvos valstybinė Martyno Mažvydo biblioteka). Pradinį bibliotekos fondą sudarė Vilniaus viešosios (iki 1832 m. Vilniaus universiteto) bibliotekos spaudiniai. 1919 m. perkelta į Kauną (fondai liko Vilniuje ir tapo atkurto universiteto bibliotekos dalimi) ir ten veikė iki 1963 m. Fondai buvo kaupiami iš privalomo egzemplioriaus, likusių po karo beglobių asmenų ir įstaigų bibliotekų, dovanų ir pirktų knygų. Jau 1919 m. turėjo 18 000 leidinių. Dalį jų 1923 ir 1934 m. perdavė Kauno universiteto bibliotekai. 1940 m. turėjo 76 000 spaudinių. 1940 m. fondas padidėko iki 200 000 gavus nacionalizuotus spaudinius. Dalį dokumentų biblioteka prarado per karą (pagrobta ar sunaikinta), pokario metais sunaikino tarybinė cenzūra, 1950-1953 m. perdavus Vilniaus bibliotekoms.

Biblioteka yra pavaldi Kultūros ministerijai, išlaikoma iš biudžeto. Svarbiausi uždaviniai –kaupti ir saugoti lituanistinius ir kitus Lietuvai svarbius dokumentus, rengti Lietuvos bibliografiją, duomenų bazes, vykdyti mokslinius tyrimus, leidyba, skaitytojų aptarnavimas, dalyvavimas tarptautinių bibliotekinių organizacijų veikloje ir kt. Atlieka parlamentinės bibliotekos funkcijas, yra kai kurių tarptautinių organizacijų depozitinė biblioteka. 2008 m. bibliotekos fondą sudarė 6,8 mln dokumentų.

Literatūra
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. – Vilnius, 2005.
Knygotyra: enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997, p. 232-233.
www.lnb.lt
Atgal