Volteris Eduardas
Volteris Eduardas (Eduards Volters, 1865-1941) – kalbininkas baltistas , etnografas, tautosakininkas, bibliotekininkas.
Baigė Rygos gimnaziją. Kalbotyrą, slavų filologiją studijavo Leipcigo,Tartu, Maskvos bei Charkovo universitetuose. 1885-1918 m. Peterburgo universiteto Lyginamosios kalbotyros katedroje skaitė baltų kalbų ir kultūros kursus. Nuo 1894 m. Rusijos MA bibliotekos bibliotekininkas. 1904-1917 m. lietuviškų knygų cenzorius Peterburge; padėjo išleisti daug lietuviškų knygų, globojo lietuvių studentus. Nuo 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos narys, jos bibliotekai padovanojo 1037 knygas.
1919 m. buvo Lietuvos centrinio knygyno (bibliotekos), 1919-1922 m. Centralinio valstybės knygyno Kaune direktorius. 1920 m. išrinktas Kauno miesto muziejaus direktoriumi. Vienas iš Lietuvos universiteto steigimo iniciatorių ir jo profesorius (1922-1933). Dalyvavo daugelyje etnografinių, tautosakinių bei kalbinių ekspedicijų. Paskelbė daugiau kaip 400 straipsnių ir knygų.
Jo asmeninis archyvas saugomas Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.
Šaltiniai
Kisarauskas Vincas. Lietuvos knygos ženklai. 1518-1918.- Vilnius, 1984, p. 160.
Knygotyra: enciklopedinis žodynas.- Vilnius, 1997, p. 401.
Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1966.- T.34, p. 521-523.