Karaliaučiaus universiteto biblioteka

Karaliaučiaus (vok. Königsberg, lenk. Królewiec, lot. Regiomontium) universitetas arba Albertina (nuo steigėjo vardo) – viena seniausių ir garsiausių Vidurio Europos aukštųjų mokyklų, veikusi 1544-1945 m. 1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis įsteigė aukštesniąją mokyklą – partikuliarą dvasininkams rengti, kurios vedėju tapo jo patarėjas Abraomas Kulvietis. Iš jos išaugo universitetas, kuris buvo svarbus lietuvių mokslo centras. 1544-1828 m. čia mokėsi 695 lietuviai iš Didžiosios Lietuvos ir 346 iš Mažosios Lietuvos; 17 a. L. K. Radvilaitė įsteigė stipendiją Lietuvos reformatams (skiriama iki 19 a.2 p.), veikė Radvilų įsteigta bursa. Universitete studijavo ar dirbo lietuvių raštijos ir kultūros veikėjai Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Kristijonas Donelaitis, Liudvigas Rėza, valstybės veikėjai Sapiegos, Jonas Chodkevičius ir kiti.

Biblioteka įsteigta 1542 m. kartu su partikuliaru. 1827 m. ji sujungta su Pilies biblioteka ir pavadinta karališkąja ir universiteto biblioteka, 1918 m. – valstybine ir universiteto biblioteka. Veikė keliolika padalinių (fakultetų, seminarų, observatorijos) bibliotekų ir skaityklų. Fondus sudarė Prūsijos leidyklų spaudinių privalomieji egzemplioriai, dovanos (daugiausia knygų aukota 16-18 a.) ir pirkti leidiniai. Jose 1940 m. buvo apie 650 000 knygų. Tai buvo viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europos universitetų humanitarinių mokslų literatūros bibliotekų. Joje buvo kaupiami specialūs kantianos, prūsistikos, baltistikos, rosikos ir muzikinių leidinių fondai. Be to, buvo vertingas lietuviškų ir lituanistinių leidinių rinkinys (M. Mažvydo, J.Bretkūno, Baltramiejaus Vilento, kitų kūriniai – pradėtas komplektuoti 18 a., po I-ojo pasaulinio karo turėjo apie 50 knygų).

Per II-jį pasaulinį karą biblioteka papildyta okupuotuose kraštuose nacių pagrobtais leidiniais. Karo pabaigoje vertingiausi bibliotekos fondai ir archyvai buvo evakuoti ir atsidūrė Vokietijoje ir Lenkijoje, dalis paslėpta, kitos- Lietuvoje, Rusijoje ar atsidūrė privačiose kolekcijose. Dalis knygų buvo negrįžtamai sunaikintos.

Šaltiniai
Liucija Citavičiūtė. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai. Monografija, Vilnius, 2004.
Knygotyra: enciklopedinis žodynas.- Vilnius, 1997, p. 157
Mažosios Lietuvos enciklopedija.- Vilnius, 2000.- T.1, p.732-733.
Jolita Steponaitienė. „Knygos turi savo likimus“: Karaliaučiaus institucijų knygos ženklai Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomose knygose.// Bibliografija 2005-2006.- Vilnius, 2007.-P.154-166.
Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius. 2006.- T.IX, p.387-389.