Vilniaus terciatas

Terciatas (Domus Tertiae Probationis Vilnensis, 1709-1773).

Pradžioje Lietuvos jėzuitai turėjo savo terciatą Nesvyžiuje, kur baigę studijas, ordino kunigai, prieš darydami paskutiniuosius įžadus, vienerius metus gilindavo dvasinį gyvenimą. XVIII a. pradžioje įsteigti terciato namai Vilniuje, Šnipiškių priemiestyje. Juos fundavo Vilniaus žemės teismo raštininkas Mykolas Koščicas, Vilniaus vaivada Kazimieras Povilas Jonas Sapiega ir LDK lauko etmonas Mykolas Kazimieras Radvila. 1715-1730 m. buvo pastatyta Šv. Rapolo bažnyčia, 1730-1736 m. gyenamieji namai. Nuo 1724 m. ten gyveno 1 kunigas ir 1 brolis, vėliau gyvendavo 16-37 jėzuitai. 1759-1760 m. terciato namuose jėzuitų klierikams buvo dėstoma retorika, kurios mokė Martynas Flaščinskis. Turėjo nedidelę biblioteką, kurią tvarkė probacijos instruktoriai. Panaikinus ordiną, biblioteka atiteko pijorams. Po ordino panaikinimo bažnyčia ir namai buvo perduoti pijorams, kurie ten perkėlė savo noviciatą ir studijų namus. 1791 m. prie bažnyčios įsteigta parapija. 1799 m. pijorai pastatus pardavė caro valdžiai, ši bažnyčią uždarė, gyenamuose namuose įrengė kareivines.

Šaltiniai
Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy 1564-1995.- Krakow, 1996, p. 745-746.
Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1966.- T.34, p.149-150; T.31, p. 73.
Tipas:
Atgal