Wallenrodtu biblioteka Wallenrodtu biblioteka2

Bibliotekos fundatorius – kancleris Martynas von Wallenrodtas (1570-1632), Frankonijos riterių giminės, kurios vienas atstovų XIV a. apsistojo kryžiuočių ordino žemėse Prūsijoje, palikuonis. Jis turėjo surinkęs gausią rankraščių, per 3000 knygų ir įvairių muziejinių dalykų kolekciją. 1623 m. gaisro metu biblioteka sudegė. M. von Wallenrodtas ėmėsi atkurti biblioteką ir iki mirties sukaupė apie 2000 knygų. Turtą paveldėjęs sūnus Johanas Ernstas (1615-1697) 1650 m. biblioteką perkėlė į Karaliaučiaus katedros šiaurinį bokštą. Nuo 1656 m. samdomas bibliotekininkas, 1673 m. Wallenrodtai savo biblioteką atidarė viešam naudojimui, o 1721 m. galutinai perdavė valstybei, pasilikdami giminės kuravimo teisę. Bibliotekai išlaikyti buvo sudarytas 11 000 markių kapitalas. Pagrindinis komplektavimo šaltinis – knygų pirkimas, dovanota nedaug. Didesnius rinkinius skyrė patys Wallenrodtai: 1672 m.- Martynas Zigizmundas, 1718 m. – Ernstas (1600 tomų), Gilijos kunigas K.F.Gelharas 1787 m. paliko 1200 tomų. Sparčiausiai biblioteka augo XVIII a.: 1656 m. buvo 2288 tomai, 1726 m. – apie 5000, 1748 m.- apie 7000, XVIII a. pab. – 6950 veikalų (9000 tomų). Per kitus 150 veiklos metų fondas padidėjo tik 2000 tomų. Pradžioje dominavo teologinė literatūra, nuo XVIII a.- istorijos, teisės ir karybos turinio knygos. Komplektuojant fondus, prioritetas teko knygoms ir rankraščiams Prūsijos bei kitų Pabaltijo kraštų istorijos tematika. Dėl to nemaža jų dalis buvo lituanistinio turinio. Didesnę fondų pusę sudarė leidiniai lotynų kalba. Biblioteka pasižymėjo pavyzdine tvarka, buvo sudarinėjami katalogai. Ja be pačių Wallenrodtų daugiausia naudojosi Karaliaučiaus universiteto dėstytojai ir studentai. 1909 m. Wallenrodtų biblioteka buvo inkorporuota į universiteto biblioteką (tuo metu jos fondą sudarė daugiau kaip 10 000 knygų), dalis knygų (3500 tomų) atiteko Karaliaučiaus katedrai.

1711 m. sukurtas bibliotekos ekslibris. Senosios (iki XX a. pr.) knygos beveik visos pažymėtos šiuo ekslibrisu. Nuo XX a. pr. naudojami antspaudai su įrašu „Wallenrodt“ , yra rankraštinių įrašų apie knygų priklausymą Martynui ir Ernstui von Wallenrodtams. Nuo 1909 m. knygos žymimos raide „W“ šalia universiteto bibliotekos signatūros.

Po II pasaulinio karo Wallenrodtų bibliotekos rinkiniai buvo išblaškyti: dalis fondo pateko į Torunės universiteto biblioteką Lenkijoje, dalis saugoma Vilniaus universiteto, Lietuvos Mokslų akademijos ir nacionalinėje M. Mažvydo, Rusijos bibliotekose.

Literatūra
Kaunas Domas. Mažosios Lietuvos bibliotekos.- Vilnius, 1987.-P.35-38, 61-62.
Tondel Janusz. Książka w dawnym Królewcu Pruskim.-Toruń, 2001.- P.170, 280-281.
Steponaitienė Jolita. „Knygos turi savo likimus“: Karaliaučiaus institucijų knygos ženklai Lietuvos nacionalinėjė bibliotekoje saugomose knygose// Bibliografija 2005-2006. Mokslo darbai.- Vilnius, 2007.- P.154-166.
Tipas:
Atgal