Žygimanto Augusto biblioteka

Ekslibrisai:

Žygimantas Augustas (1520-1572), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, buvo aistringas bibliofilas, jo biblioteką Vilniuje sudarė apie 4000 tomų (tikslaus knygų skaičiaus nenustatyta), jų vertė siekė 10 000 auksinų. Manoma, kad knygas jis pradėjo kaupti 1547 m. 1544-1565 m. biblioteka buvo laikoma Vilniuje, vėliau perkelta į Tikocino pilį (dab. Lenkija).

Karaliaus įsakymu knygas jo agentai atveždavo iš visų Europos kraštų. Daugiausia knygų pirkta Frankfurte prie Maino. Knygos buvo įrišamos Krokuvos ir Vilniaus meistrų į medinius kietviršius, aptrauktus ruda oda, puoštos renesansiniais ornamentais, su įspaustu superekslibrisu (žinoma virš 10 atmainų) – Lietuvos ir Lenkijos herbais, užrašu „Sigismundi Augusti monumentum“, sutrumpintu knygos pavadinimu ir įrišimo data. Spaudus raižė karališkasis auksakalys J. Gundas (Ioannes Gund), gyvenęs ir dirbęs Vilniuje. Apie kitą raižytoją Kilianą duomenų nerasta; galbūt, tai buvo vienas Vilniaus kalykloje dirbusių iš Vokietijos atvykusių raižytojų.

Bibliotekoje daugiausia buvo teisės veikalų – nuo antikos iki valdovo karaliavimo laikų, buvo antikos klasikų darbų, medicinos leidinių, astronomijos (pvz., Koperniko), daug knygų teologijos tematika – ir katalikų, ir protestantų veikalų. Tai buvo humanistinės pakraipos biblioteka, praktinio pobūdžio (teisė, teologija, medicina, istorija, mokslas apie visatą – trys pirmosios šakos atitiko 16 a. universitetų mokymo struktūrą). Bibliotekai knygas dovanojo ir autoriai ar rengėjai (žinoma Biblija su Martyno Liuterio anotacija). Buvo kirilica rašytų knygų (pvz. šventųjų gyvenimai), daugiausia būta lotyniškų leidinių, hebrajų, graikų (gana daug), žinomos ispanų, italų, prancūzų, vokiečių kalbomis išėjusios knygos.

Žymiausi karališkosios bibliotekos bibliotekininkai buvo Stanislavas Košutskis (Stanisław Koszutski), publicistas Lukašas Gurnickis (Łukasz Górnicki). S. Košutskis parengė juridinių knygų katalogą – tai buvo pirmasis Lietuvoje mokslinis katalogas. Knygos jame suskirstytos pagal dydį (į 3 formatus), formatų viduje pagal turinį į keletą (anotacijos, traktatai, komentarai, žodynai ir pan.) grupių. Grupės viduje – abėcėlės tvarka pagal autorių pavardes. Šis katalogas su pratarme skaitytojui išliko Švedijoje, karališkojoje bibliotekoje Stokholme.

Žygimanto Augusto biblioteka buvo privati karaliaus nuosavybė, bet joje skaitė ir to meto šviesuoliai – istorikas Martynas Kromeris, Jonas Zamoiskis ir kiti.

Šis rinkinys davė pagrindą Vilniaus universiteto bibliotekai. Pagal 1571 m. gegužės 6 d. Žygimanto Augusto testamentą jo biblioteka turėjo pereiti jėzuitams, išskyrus bažnytinėms apeigoms skirtas knygas, kurios turėjo būti perduotos Šv. Onos bažnyčiai. Deja, valdovo paskutiniosios valios nebuvo paisoma. Testamento vykdytoja sesuo Ona Jogailaitė knygas dalino dvariškiams, nemaža knygų liko neoficialaus bibliotekos globėjo kanclerio Jano Zamoiskio, vėlesnių valdovų bei kitų asmenų žinioje. Ir tik nedidelė dalis 1579 m. pateko į Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteką.

1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, Žygimanto Augusto bibliotekos knygos buvo išblaškytos: dalis pateko į medicinos akademiją ir katalikų dvasinę seminariją, kita dalis išvežta į Kijevo ir Charkovo universitetus. Įsteigus Vilniaus Viešąją biblioteką (apie 1834 m.), valdovo knygų joje nebebuvo. Vėliau, bibliotekai perėmus po 1864 m. uždarytų vienuolynų bibliotekas, kelios atsirado. 1810 m. Vilniaus universiteto bibliotekos kataloge įrašytos 29 knygos iš minėtos bibliotekos.

XX a. pasiekė virš 300 Žygimanto Augusto bibliotekos knygų. Jos dabar saugomos Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Švedijos, Vokietijos, Italijos ar privačiose bibliotekose, 14 knygų – Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Nacionalinėje bibliotekoje saugomos trys Žygimanto Augusto knygos – ankstyvųjų viduramžių filosofų Simplicijaus Kililiečio (?-549), Anicijaus Manlijaus Severino Boecijaus (480-524) ir Amonijaus Hermejo (V a.) graikiškų komentarų įžymaus graikų filosofo Aristotelio (384-322 pr.Kr.) veikalams lotyniški vertimai. Šių komentatorių raštai buvo labai vertinami Renesanso laikais. Visi trys in folio formato veikalai išspausdinti 1541-1544 m. Venecijoje veikusioje J. Skoto spaustuvėje, įrišti į vieną knygą 1549 m.

Šaltiniai
Bibljoteka uniwersytecka w Wilnie do roku 1832. Wyd. 2, uzup., 1925. Brensztejn, Michał.
Kawecka-Gryczowa A. Biblioteka ostatniego Jagiellona: pomnik kultury renesansowej. Wrocław, 1988.
Kisarauskas V. Lietuvos knygos ženklai 1518-1918.- Vilnius, 1984.- P.168-174.
Laucevičius E. XV-XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose.- Vilnius, 1976.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje: [albumas.- 2010].- P.267-272.
Tumelis J. Monumenta Sigismundi Augusti. Naujos knygos, 1983, Nr.8, p.42-43.
Vilniaus universiteto istorija. [T.1]: 1579-1803.- Vilnius, 1976.