Chreptavičius Joachimas Liutauras

Joachimas Liutauras Chreptavičius (Chreptowicz Joachim Litawor), 1729-1812, Vilniaus akademijos auklėtinis, Edukacinės komisijos steigimo iniciatorius ir narys, pažangių reformų šalininkas, ATR valstybės veikėjas, paskutinis LDK kancleris. Publicistas, poetas ir vertėjas.

Nuo jaunystės buvo aistringas bibliofilas, knygų žinovas ir senų rankraštinių dokumentų kolekcionierius. Ščiorsų dvare (Naugarduko vaivadija, dab. Baltarusija) turėjo didelę ir vertingą biblioteką (10 000 tomų knygų), karaliaus Stanislovo Augusto žemėlapių kolekciją (pirkta iš kng. Juozapo Poniatovskio), apie 7000 raižinių ir graviūrų, rankraščių archyvą (jame buvo apie 150 vienetų seimų ir seimelių nutarimų, asmeninės ir politinės korespondencijos, išrašai iš Lietuvos Metrikos ir kt.). Dalį knygų J. L. Chreptavičius pirko iš bibliofilo vyskupo Juozapo Zaluskio (kai šis 1768 m. buvo ištremtas), dalį įsigijo iš 8 deš. uždarytų Galicijos vienuolynų ir pan. Taip buvo sudaryta viena turtingiausių privačių bibliotekų ATR. Dalis knygų buvo saugoma Varšuvoje, vėliau perkelta į Ščiorsus. Tai buvo žymiausi filosofų, antikos klasikų darbai, italų ir prancūzų klasikinė literatūra, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos istorijos veikalai. Chreptavičiaus biblioteka naudojosi to meto mokslininkai Joachimas Lelevelis, F. Malevskis, Vladislovas Sirokomlė, Jonas Čečiotas, Jonas ir Andrius Sniadeckiai, Adomas Mickevičius ir kiti. Bibliotekininku dirbo Mikalojus Volskis.

Po 3-jo ATR padalijimo dalį bibliotekos Chreptavičius perdavė bičiuliams ir įvairioms institucijoms. 1800 m. Tadui Čackiui dovanojo Jogailos laikų rankraščių rinkinį. 1806 m. dalis rinkinių perduota Vilniaus akademijai, vėliau atskiru testamentu jai ketino palikti visą Ščiorsų biblioteką. Deja, tam pasipriešino paveldėtojai – sūnūs Adomas ir Irenijus. Tačiau jie tęsė tėvo bibliofilines tradicijas, patys praturtino biblioteką – XIX a. pr. joje buvo apie 15 000 tomų.

Tokia biblioteka išliko iki 1915 m., kol ją nuniokojo rusai. 3 deš. dalį likusio rinkinio Chreptavičiai  perdavė Stepono Batoro universitetui Vilniuje.

Žinomi jo bibliotekos trys ekslibrisai, antspaudas, likę įrašų knygose.

Šaltiniai
Feigelmanas  Nojus. Lietuvos inkunabulai : [katalogas]. – Vilnius, 1975.-L.433-434.
Kisarauskas Vincas. Lietuvos knygos ženklai. 1518-1918.- Vilnius, 1984, p. 38-39.
Polski Słownik Biograficzny,  t. III, Kraków 1937, s. 441.
Tracki, Krzysztof . Ostatni kanclerz litewski : Joachim Litawor Chreptowicz w okresie Sejmu Czteroletniego 1788-1792… – Vilnius, 2007.- P. 241-248.