Seminarų ir institutų bibliotekos

XIX a. Karaliaučiaus universitete buvo apie dešimtį įvairių seminarų (lietuvių, lenkų, vėliau ir prancūzų kalbų, teologijos, filologijos, istorijos, medicinos, gamtos mokslų, matematikos ir kt.), institutų, prie jų paprastai veikė  ir bibliotekos.

1718 m. Albertinoje buvo atidaryta Lietuvių kalbos katedra – t.y. lietuvių kalba buvo dėstoma kaip savarankiška akademinė disciplina. 1718-1944 m. Teologijos fakultete  veikė Lietuvių kalbos seminaras. Seminaristai buvo mokomi lietuvių kalbos gramatikos pagrindų, savarankiškai rašyti pamokslus, katechizuoti, vertimo įgūdžių. Mokyta iš Biblijos, postilės, katekizmo ir kitų religinių knygų. Lietuvių kalbos kursas dėstytas 3 metus, apie 300  valandų. Lankyti  seminarą privalėjo visi iš lietuviškų apskričių kilę studentai. 1935 m. perkeltas į Filosofijos fakultete veikiantį Baltų-slavų kalbų seminarą, kuris tapo europinio masto baltistikos studijų centru. 1944 m. artėjant frontui, centras uždarytas kartu su universitetu.

Seminaras turėjo biblioteką, tačiau tik M. L. Rėzos (vadovas 1810-1840 m.) dėka ji pradėta planingai formuoti, išaugo lietuviškų knygų (deja, daugiausia vertimų) skaičius, plėtesi jų tematika, sudaromi sąrašai, knygos įrišinėjamos. Deja, biblioteka neturėjo nuolatinio finansavimo šaltinio. Antrasis seminaro statutas (1827 m.) įtvirtino bibliotekos buvimą. Laikoma ji buvo veikiausiai seminaro auditorijoje, specialaus bibliotekininko nebuvo, knygas į namus išduodavo seminaro vadovas. Iš šaltinių nustatyta, kad XVIII-XIX a. bibliotekoje buvo K. Milkės lietuvių kalbos gramatika (1800) ir žodynas, Miszknygos (1800), Biblija (greičiausiai 1755 m.), K. D. Hasenšteino Nusidawimai Szwento Karawimo (1815)- viena pirmųjų pasaulietinės istorijos knygų lietuvių kalba, K. Donelaičio Metai, M. L. Rėzos išleistos lietuvių liaudies dainos ir kitos. Pusė bibliotekos knygų buvo religinio turinio, nemažai filologinių, kitos – pasaulietinio ar religinio didaktinio pobūdžio knygos. Apie pusė knygų buvo verstinės, jas parengė ar išvertė seminaro vadovai ir docentai.

Šaltiniai
Liucija Citavičiūtė. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai. Monografija, Vilnius, 2004.
Domas Kaunas. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. Metai, 1993, Nr.8/9.
Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius. 2006.- T.IX, p.388-389.