Žemaičių kunigų seminarijos biblioteka

Seminariją įkūrė vyskupas Merkelis Giedraitis Varniuose (veikė 1576-1609); 1622 m. atnaujinta Kražiuose, 1741 m. grąžinta į Varnius, 1865 m. perkelta į Kauną, nuo 1936 m. vadinama Kauno metropolijos, nuo 1938 m. – Tarpdiecezine kunigų seminarija. Biblioteka susidarė iš Žemaičių vyskupų ir kapitulos kanauninkų, kunigų ir pasauliečių mecenatų dovanų bei jėzuitų, pijorų ir misionierių lėšomis pirktų knygų. Pažymėtinas rektoriaus Motiejaus Valančiaus, bibliotekininko Aleksandro Beresnevičiaus, Jono Krizostomo Gintilos įnašas. 1883 m. biblioteka turėjo 11 216 tomų teologijos ir religijos, literatūros, kalbotyros, filosofijos, istorijos ir geografijos bei tiksliųjų ir socialinių mokslų knygų. Nuo XIX a. vid. kaupiamos knygos lietuvių kalba. 1939 m. buvo apie 60 000 tomų. 1940 m. seminarijos rūmus nacionalizavus, biblioteka iškraustyta, fondai išsklaidyti. 1945 m. dalis knygų ir rankraščių perduota Lietuvos TSR centrinei valstybinei biblioteka Kaune (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka); knygų yra Vilniaus ir Kauno technologijos universitetų, Kauno apskrities viešojoje bibliotekose.

Šaltiniai
Knygotyra: enciklopedinis žodynas.- Vilnius, 1997, p. 406-407. Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1957. -T. 11, p.231-232; T. 35, p. 205-207.
Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2006. – T.9, p. 616-617.