Jėzaus Draugija – Proveniencijos

Jėzaus Draugija (lot. Societas Jesu, sutrumpintai SJ arba SI) – Romos katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m. popiežiaus Pauliaus III bule Regimini militantis Ecclesiae. Ordinas buvo įsteigtas Paryžiuje, ispanų dvarininko Ignaco Lojolos (Ignacio Lopez de Loyola)(1491-1556). Pasižymėjo aktyvia apaštaline veikla: didelį dėmesį skyrė švietimui, kūrė kolegijas ir universitetus, išvystė plačią misijų veiklą. 1773 m. popiežius ordiną uždarė, bet 1814 m. ordinas vėl buvo atkurtas. Ordinas tiesiogiai pavaldus popiežiui.

Į Lietuvą jėzuitus 1569 m. pasikvietė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Pradžioje jėzuitai veikė Vilniuje, paskui įsikūrė ir kituose miestuose. Jie steigė kolegijas, perėmė Vilniaus ir Varnių kunigų seminarijas, leido knygas lietuvių kalba. 1579 m. jėzuitai įsteigė Vilniaus akademiją – universitetą. 1814 m. caro valdžios jėzuitai iš Lietuvos buvo išvaryti. Po Pirmojo pasaulinio karo jie vėl čia įsikūrė. Sovietmečiu jėzuitai gyvavo pogrindyje. 1990 m. oficiali jėzuitų veikla buvo atgaivinta.

Yra 4 narystės formos: novicijai (besirengiantieji būti kunigais ar broliais; noviciatas trunka 2 m.), davusieji pirmuosius įžadus ir besiruošiantieji kunigystei (lot. scholastici) ar kitoms pareigoms (lot. coadiutores temporales), paprastus paskutiniuosius įžadus davę kunigai (lot. coadiutores spirituales) ir broliai (lot. coadiutores temporales), profesai – kunigai, davę 4 iškilmingus įžadus (skaistumo, neturto, klusnumo ir ypatingo klusnumo popiežiui).

Šaltiniai
Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy 1564-1995.- Krakow, 1996.
Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1956. – T.9, p.396-399.
Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2005.- T.8, p. 653-655.