Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka

Tai bene seniausia Lietuvos biblioteka, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo įsteigta 1557 m. prie Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios. Biblioteka labai nukentėjo gaisrų ir religinių sąmyšių metu 1591, 1611ir 1639 m., perkelta į Radvilų valdas Alantą, 1642 m. pervežta į Kėdainius, uždarius Kėdainių evangelikų reformatų gimnaziją, 1837 m. perkelta į Slucką, iš kur 1864 m. grąžinta į Vilnių. I-jo pasaulinio karo metu vėl iškelta į Slucką. 1921-1924 m. biblioteką tvarkė kun. Jonas Šepetys , 1926 m. Stefanas Kaderas, 1928 m. dr. Adamas Lysakovskis (Łysakowski), kuris sukatalogavo 2/3 rinkinio, pradėjo rašyti inventorių ir peršifravo knygas. Jo darbą tęsė dr. Stefanas Burhardtas, tačiau nebaigė. 1941 m. sinodo biblioteka tapo Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos dalimi..1944 m. vokiečių kariuomenė padegė sinodo namus Pylimo gatvėje, sudegė dalis bibliotekos. Išlikusios knygos dabar saugomos Lietuvos M A, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose, galbūt – ir kitur.
Biblioteka fondus kaupė pirkdama knygas bei iš dovanų – dažnai evangelikų reformatų tikėjimo kunigų: iki XVII a. vidurio knygų jai skyrė kun. Andrius Velzijus (A. Welzjusz), Sebastijonas Pakošas (Pakosz), 1623 m. Vilniaus superintendento kun. Jokūbo Kosteckio biblioteką po jo mirties nupirko ir sinodui perdavė Kristupas Radvila ir kt. XIX a. knygas dovanojo Samuelis Aniševskis (Aniszewski) 1814 m. (apie 100 knygų), 1824 m. Naugarduko pavieto kalvinistė Kristina Otenhauzaitė (Ottehauzówna), 1829 m. – Jurgis Okolovas (1000 tomų, dalis jų buvo iš Branickos, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio sesers, rinkinių) ir kt. XIX a. pab. apie 1500 tomų bibliotekai paliko generalinis superintendentas kun. Stefanas Lipinskis bei pats sinodas nupirko dalį Julijono Biergelio bibliotekos. XX a. nupirkta Stefano Kadero biblioteka. 1937 m. biblioteka turėjo 10 410 pavadinimų knygų 17 782 tomuose, tarp jų 5 inkunabulus. Bibliotekoje vyravo lotynų kalba spausdintos knygos (32%), vokiečių kalba – 28%, lenkų – 22%, prancūzų – 11%, kitomis kalbomis -7%. Turinio atžvilgiu teologinė literatūra sudarė 45% fondo; jame buvo sukaupti Europos, Lenkijos ir LDK reformatų veikalai, poleminė priešingos stovyklos literatūra. Be jos, būta istorinės, teisinės, filosofinės ir kitokios lektūros.

Šaltiniai
Kisarauskas V. Lietuvos knygos ženklai, 1518-1918.- Vilnius, 1984, p.141-142.
Narbutienė D. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV-XVII a. – Vilnius, 2004.- P. 200.
Zarys historyczny Wileńskiego kośćioła ewangelicko-reformowanego i jego biblioteki. Opracował Wacław Girbert-Studnicki.- Wilno, 1932.
Zarząd miejski w Wilnie. Rocznik statystyczny Wilna 1937.- Wilno, 1939.- P.136-137.