Slucko evangelikų reformatų bažnyčios biblioteka
Sluckas (dab. Baltarusija) nuo XIV a. įėjo į LDK sudėtį. Iki 1600 m. jį valdė kunigaikščiai Olelkaičiai, 1600 m. vedybų keliu atiteko Jonušui Radvilai. Nuo XVII a. iki XIX a. Sluckas buvo vienas pagrindinių kalvinizmo ir vienas žymiausių to meto LDK kultūrinio gyvenimo centrų. Pirmąją kalvinistų bažnyčią 1617 m. įkūrė Jonušas Radvila. Bažnyčia buvo vienos iš Lietuvos bažnytinės provincijos buveinė. XVII a. joje tarnavo trys ministrai. Bažnyčia kentėjo nuo gaisrų, buvo atstatinėjama. 1851 m. pagal architekto K. Chšanovičiaus (Chrzanowicz) projektą vietoj medinės (ar dviejų) bažnyčios, šalia gimnazijos, buvo pastatyta mūrinė bažnyčia. Kalvinistų bendruomenės Slucke bei jos filijų Kapyliuje ir Kapysėje veiklą nutraukė Baltarusijos tarybų valdžia, bažnyčia buvo nugriauta po II-jo pasaulinio karo.
Prie protestantų bažnyčių paprastai buvo kuriamos bibliotekos. 1617 m. sinodo sprendimu kiekviena LDK biblioteka privalėjo turėti Brastos Bibliją, Naująjį testamentą, Grzegorzo iš Žarnovco (z Żarnowca) ir Krzysztofo Krainskio postiles, Paweło Gilowskio katekizmą. Slucko bažnyčios bibliotekoje dominavo religinė šios pakraipos literatūra lotynų kalba, leista Vakarų Europoje. Greta reformatų leidinių buvo kaupiami ir katalikų teoretikų darbai, teologinių tezių rinkiniai, taip pat ir pasaulietinio turinio literatūra.
Apie knygų priklausymą Slucko evangelikų reformatų bažnyčios bibliotekai galima spręsti iš rankraštinių įrašų knygų antraštiniuose lapuose. Dažnai pasitaikantis bendras, gimnazijos ir bažnyčios priklausomybę, liudijantis įrašas.