Biržų gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1455 m. Nuo XVI a. iki 1804 m. Biržus valdė Radvilos. 1549 m. patvirtintas Biržų kunigaikštystės statusas. 1589 m. miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. 1804 m. Biržai įkeisti Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. …
Končių (Koncza) giminė Šešuolėliuose (Vilniaus apskr.) žinoma XIX -XX a. Žinoma, kad Medardas Končia (1808-1899) aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, bet bausmės išvengė. 1838 m. buvo ištremtas už dalyvavimą slaptose organizacijose, grįžęs mirė savo dvare Lokinėje. Medardas Končia turėjo tris …
K. Gorskis (Gorski Konstanty, 1823-1864) – zoologijos profesorius. Gimė Salantuose, turtingoje bajorų šeimoje. Mokėsi Mintaujoje, gamtos mokslus studijavo Peterburgo (1843-1845) ir Tartu (1845-1848) universitetuose. Žinias gilino Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Zoologiją ir lyginamąją anatomiją dėstė Varšuvos medicinos-chirurgijos akademijoje (nuo 1862 …
I. D. P. Lopacinskis (Łopaciński Ignacy Dominik Franciszek, 1822-1882) – Sarijos (Vitebsko gub.) ir Kairėnų (prie Vilniaus) dvarininkas. Domėjosi matematikos ir gamtos mokslais, gyveno Sarijoje, ūkininkavo,1856 m. išrinktas Drisos pavieto bajorų maršalka. Dar iki 1863 m. sukilimo aktyviai dalyvavo pusiau …
Vienas žymiausių XVII a. Karaliaučiaus bibliofilų. Mokslus pradėjo Karaliaučiuje, magistro laipsnį gavo Lipske. Grįžęs iš Saksonijos, gavo leidimą dėstyti Albertinoje matematiką ir filosofiją. Domėjosi taip pat astronomija. Turėjo gausią biblioteką, rinko tam tikrų mokslo sričių- pirmiausia matematikos ir astronomijos- knygas. …
Nuo 1667 m. Karaliaučiaus universiteto logikos ir metafizikos profesorius, 2-jų tomų veikalo Organum Aristoteleum (Karaliaučius, 1668) autorius, 1679 m. tapo vyresniuoju alumnato inspektoriumi (šios abi pareigos minimos ekslibrise). 1694 m. elektoriaus reskriptu buvo paskirtas Pilies bibliotekos vadovu – Karaliaučiaus knygų …
XIX a. Karaliaučiaus universitete buvo apie dešimtį įvairių seminarų (lietuvių, lenkų, vėliau ir prancūzų kalbų, teologijos, filologijos, istorijos, medicinos, gamtos mokslų, matematikos ir kt.), institutų, prie jų paprastai veikė ir bibliotekos. 1718 m. Albertinoje buvo atidaryta Lietuvių kalbos katedra – …