Grafaitė Olga Oginskienė (Kalinowska – Ogińska) (apie 1820 – 1899) – Irenėjaus Kleopo Oginskio (1808-1863), kompozitoriaus Mykolo Kleopo sūnaus, antroji žmona, buvusi caro Aleksandro II rūmų freilina, Peterburge garsėjusi puikiu muzikiniu skoniu ir išsilavinimu. Jos tėvas buvo Lenkijos kariuomenės generolas …
Rönne (Roenne) Antanas (1794 – 1877) Renavo dvaro savininkas, 11 kartos Rönne giminės atstovas. Gimė 1794.11.12, mirė 1877.09.08 Renavo dvare. Renavo dvaro biblioteka buvo sukaupta ir sutvarkyta Antano Rönne. Knygų tikriausiai jau turėjo ir jo tėvas Feliksas Rönne, turtingas ir …
Tyzenhauzas Konstantinas – garsus ornitologas ir zoologas, gimė 1786 m. Žaludke (dab. Gardino sritis, Baltarusija), mirė 1853 m. Pastovyse (dab. Vitebsko sritis, Baltarusija). 1880 m. jo ir šeimos palaikai buvo perlaidoti Rokiškio bažnyčios katakombose. Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus, buvo …
Tyzenhauzai (Tiesenhausen, Tysenhausenhauz) – Livonijos, LDK, Lietuvos didikų giminė. Giminės herbas – Buivolas. Tyzenhauzai kilę iš Šlėzvigo-Holšteino žemės. XII a. pab. su Kalavijuočių ordino riteriais apsigyveno dabartinės Rygos apylinkėse, XIII a. pr. – ir Rygoje. Nuo 1237 m. užėmė aukštas …
Weyssenhoff (Weyss, Weyssenhoff) – sena „Gulbės” herbo riterių baronų giminė, XVII a. apsigyvenusi Livonijoje ir sulenkėjusi. Žymesni keli šios giminės atstovai: Henrikas Vaisenhofas (Henryk Bonawentura Kazimierz Weyssenhoff,(1859 m. prie Kauno –1922 m. Varšuvoje)- lenkų dailininkas. Šeima už dalyvavimą 1863 m. …
Jagomastas Enzys (1870-1941) – Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas, Tilžės akto (1918 m.) signataras. Baigęs Lumpėnų pradinę mokyklą, 1884-1888 m. mokėsi raidžių rinkėjo profesijos, po to dirbo spaustuvininku pas Ottą von Mauderodę. Savo lėšomis 1895 m. …
Didžiulis Stanislovas (1850-1927) – kultūros ir visuomenės veikėjas, bibliografas, bibliofilas. Gimė 1850 m. lapkričio 26 d. pasiturinčių bajorų Jono Didžiulio ir Bogumilos Šklinskaitės šeimoje Griežionėlių dvarelyje, Andrioniškio valsčiuje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1863 m. išėjo iš IV klasės. Vėliau privačiai mokėsi …
Anuškinas Aleksandras (1903-1978) – žurnalistas, knygotyrininkas, bibliofilas. Gimė 1903 m. Čerencove, Leningrado srityje, mirė 1978 m. Jaltoje. 1930 m. baigęs Maskvos žurnalistikos institutą, dirbo žurnalistu Lietuvoje, Kazachstane, Kazanėje, Kryme; 1946-1953 m. buvo laikraščio „Sovetskaja Litva“ redaktoriumi. 1962 m. parašė …
Jokūbas Kazimieras Geištoras (lenk. Gieysztor), 1827-1897, antikvaras, publicistas, memuaristas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Mokėsi Vilniuje, Peterburgo universitete studijavo teisę. Nuo 1848 m. gyveno savo Ignacogrado dvare prie Kėdainių. 1861 m. įkūrė piliečių organizaciją, artimą baltųjų politinei grupuotei. Kauno klubo bibliotekai …
Karolis Hryneveckis (Hryniewiecki Karol) (1841.XII.13 Pulšėje (Palenkės vaivadija) – 1929.IV.14 Lvove) -Vilniaus vyskupas ir politinis veikėjas, 1921 m. pasiuntinys į Vidurio Lietuvos Respublikos Seimą. 1869-77 m. buvo Dvasinės katalikų akademijos Sankt Peterburge profesoriumi, vėliau Mogiliavo dvasinės seminarijos rektoriumi. 1883 m. …
XIX a. II p. antspaudas, vienos iš daugelio Gorskių giminės bibliotekų, priskiriamas Tomui Gorskiui. Gorskiai (lenk. Górscy), Gurskiai – nuo XVI a. žinoma Žemaitijos bajorų giminė. Gorskiai kilę iš Varšuvos apskrities kaimo Góry (dab. Mazovijos vaivadija). Jų herbas „Nalenč“ (Nałęcz) …
Elzė Paulauskaitė-Ožeškienė-Nagorskienė (lenk. Eliza Pawłowska Orzeszkowa Nahorska) 1841-1910, lenkų rašytoja, novelistė, publicistė. Mokėsi namuose, prižiūrima guvernantės, 1852-57 m. lankė moterų katalikių parapinę mokyklą Varšuvoje. Aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. Pirmoji jos novelė „Vaizdelis iš bado metų“ (Obrazek z lat głodowych) …
Joachimas Liutauras Chreptavičius (Chreptowicz Joachim Litawor), 1729-1812, Vilniaus akademijos auklėtinis, Edukacinės komisijos steigimo iniciatorius ir narys, pažangių reformų šalininkas, ATR valstybės veikėjas, paskutinis LDK kancleris. Publicistas, poetas ir vertėjas. Nuo jaunystės buvo aistringas bibliofilas, knygų žinovas ir senų rankraštinių dokumentų …
Adomas Chreptavičius (Chreptowicz) 1768-1844 , Joachimo Liutauro sūnus, mokęsis Vilniaus akademijoje, 1794 m. T. Kosciuškos sukilimo dalyvis, Vilniaus apskrities mokyklų vizitatorius, 1818 m. Vilniaus universiteto profesūros pastangomis įkurtos Vilniaus knygų leidėjų (tipografų) draugijos vicepirmininkas, Vilniaus labdarybės draugijos pirmininkas (1834 m.), …
Antspaudai: Įrašai: Pliateris Jurgis (1810-1836), lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas, bibliografas. Plateris, Pliateris, Plioteris Jurgis I Konstantinas gimė 1810 m. Švėkšnoje, gausioje (buvo 11 vaikų) grafo Jurgio ir kunigaikštytės Karolinos Giedraitytės Broel Pliaterių šeimoje. Mokėsi Kražių ir Vilniaus gimnazijose, 1828 …
Končių (Koncza) giminė Šešuolėliuose (Vilniaus apskr.) žinoma XIX -XX a. Žinoma, kad Medardas Končia (1808-1899) aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, bet bausmės išvengė. 1838 m. buvo ištremtas už dalyvavimą slaptose organizacijose, grįžęs mirė savo dvare Lokinėje. Medardas Končia turėjo tris …
I. D. P. Lopacinskis (Łopaciński Ignacy Dominik Franciszek, 1822-1882) – Sarijos (Vitebsko gub.) ir Kairėnų (prie Vilniaus) dvarininkas. Domėjosi matematikos ir gamtos mokslais, gyveno Sarijoje, ūkininkavo,1856 m. išrinktas Drisos pavieto bajorų maršalka. Dar iki 1863 m. sukilimo aktyviai dalyvavo pusiau …
Rönne (Roenne) Antanas (1794 – 1877) Renavo dvaro savininkas, 11 kartos Rönne giminės atstovas. Gimė 1794.11.12, mirė 1877.09.08 Renavo dvare. Renavo dvaro biblioteka buvo sukaupta ir sutvarkyta Antano Rönne. Knygų tikriausiai jau turėjo ir jo tėvas Feliksas Rönne, turtingas ir …
Rönne (Roenne) Eugenijus Karolis Antanas Teofilis (1830-1895) Gimė 1830.01.01 d. Gargžduose, mirė 1895.12.13 d. Berlyne; poetas, dramaturgas. Gyveno savo gimtinėje, ten ir palaidotas. Rašė lenkų kalba, išleido kūrybos rinktinę „Poezye i prace dramatyczne“ (1878). Gargždų, vėliau ir Renavo dvaro savininkas. …
Karłowicz Jan Aleksander (1836-1903) lenkų kalbininkas, etnografas, folkloristas, muzikologas. Gimė Subartonyse prie Merkinės, mirė Varšuvoje. 1852 m. baigė gimnaziją Vilniuje, studijavo Maskvos, Paryžiaus, Heidelbergo, Briuselio universitetuose. Kurį laiką dirbo Vilniuje, 1871-72 m. su šeima gyveno Paditvio dvare (Lydos apskr.), 1873-1882 …
Gaigalaitis Vilhelmas (1870-1945) – Mažosios Lietuvos politinis, religinis, visuomenės veikėjas, literatas. Evangelikų liuteronų kunigas (1900). Filosofijos daktaras (1900), Latvijos universiteto garbės daktaras (1933), 1892-96 Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900-19 m. kunigavo Klaipėdos krašte. 1903-18 m. Prūsijos …
Steponaitis Vytautas (1893-1857) – karo istorikas, bibliografas. Nuo 1914 m. studijavo Maskvos komercijos institute. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Odesos karo mokyklą, 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919-40 m. kariuomenės karininkas. 1926 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1927-31 …
Račkus Aleksandras (1893-1965) – gydytojas, Lietuvos ir JAV lietuvių kultūros veikėjas, muziejininkas, numizmatas. 1905-07 m. mokėsi Kauno gimnazijoje, 1910 m. išvyko į JAV, kur mokėsi įvairiuose universitetuose ir įgijo medicinos ir chirurgijos daktaro laipsnį. Vertėsi gydytojo praktika Čikagoje, 1938-40 m. …
Kirlys Jonas (1891-1985) – pedagogas, spaudos kolekcininkas. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje, Petrogrado mokytojų institute. 1911-19 m. dirbo Lietuvos žinių, Lietuvos ūkininko ir kitų periodinių leidinių redakcijose. 1919-57 m. mokytojavo. Nuo 1909 m. rinko, tyrė, platino lietuvių periodinę spaudą. 1932 m. …
Korwin-Kossakowski Stanisław Feliks (Szczęsny) Fortunat (1795-1872) – Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkas, egiptologas mėgėjas, literatas, dailininkas, Rusijos diplomatas. Savo dvaruose (Vaitkuškio, Didžiosios Berestovicos, Liachovičių) padarė pažangių reformų. 1857-1862 m. suprojektavo ir pastatydino neogotikinius Vaitkuškio dvaro rūmus, nutapė paveikslų Vaitkuškio, Pašilės, Dūkštų, …
Kosakovskis Stanislovas Feliksas (Ščensnas) Fortunatas Skaityti daugiau»
Kosakovskiai, Kasakauskai (lenk. Korwin- Kossakowski), XVI-XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilę iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos), daugiausia dvarų LDK įsigijo XVII a. vid. vedybomis, vėliau supirkinėjo kitų bajorų dvarus. Vaitkuškio …
Biergelis Julijonas (1819-1885) – evangelikų reformatų kunigas, bibliofilas. Mokėsi Slucko evangelikų reformatų gimnazijoje, nuo 1842 m. studijavo teologiją Karaliaučiuje, vėliau dėstė tikybą Slucko gimnazijoje. Kaupė spaudą ir rankraščius apie reformaciją LDK. Jo bibliotekoje buvo apie 1500 veikalų, kurių dalį po …
Gotthold Friedrich August (1778-1858) – vokiečių pedagogas, muzikos teoretikas, asmeninės bibliotekos savininkas, kurią po jo mirties perėmė Karaliaučiaus universitetas. Lankė gimnaziją Berlyne, nuo 1798 m. studijavo Halės universitete klasikinę filologiją pas Fridrichą Augustą Volfą (Wolf), 1801 m. išklausė Fridricho Gedike …
Alekna Antanas (1872-1930) – kunigas, istorikas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Baigė Šiaulių gimnaziją, mokėsi Kauno kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje, nuo 1897 m. buvo įvairių parapijų vikaru. Žemaičių, vėliau Kauno metropolijos kapitulos kanauninkas. 1917-1922 m. Kauno kunigų seminarijos, 1922-1930 …