1387 m. įvedus krikščionybę Lietuvoje, 1388 m. popiežius Urbonas VI Poznanės vyskupą Dobrogostą įpareigojo kanoniškai sutvarkyti Vilniaus vyskupijos įsteigimą. Dobrogostas 1387 m. Vilniuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos funduotai bažnyčiai suteikė katedros titulą, pirmuoju vyskupu paskyrė pranciškoną Andrių …
Vienuolių trinitorių ir LDK etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos (1637-1720) iniciatyva Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir vienuolynas 1694-1717 m. pastatyti Sapiegų rezidencijos teritorijoje Vilniuje. Barokinę bažnyčią suprojektavo ir papuošė italų skulptorius ir architektas Pjetras Pertis (1648-1714). Bažnyčioje buvo …
Vilniaus (Antakalnio) buvęs Trinitorių vienuolynas ir Viešpaties Jėzaus bažnyčia Skaityti daugiau»
Trinitoriai į Vilnių atvyko XVII a. pab., apsistojo kaime prie miesto, kuris gavo jų pavadinimą – Trinapolis. 1703 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis fundavo bažnyčią ir vienuolyną. 1722 m. pastatyti mūriniai pastatai, 1750-60 m. perstatyti rokoko stiliumi. 1832 …
Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčios ir vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»
Sovetskas arba Tilžė (vok. Tilsit) – miestas dab. Rusijoje, Kaliningrado srityje. Iki 1945 m. buvo Mažosios Lietuvos – Prūsijos kunigaikštystės dalies – miestas. Lietuvybei svarbi Tilžės gimnazija, veikusi 1586-1944 m. Įkurta kunigaikščio Alberto Frydricho įsakymu, pavadinta Fürstenschule (Kunigaikščio mokykla). Tai …
Lietuvoje dominikonai pradėjo kurtis Mindaugo laikais. LDK daugiausia jų vienuolynų atsirado XVII a., 1647 m. įkurta Lietuvos Šv. Angelų sargų provincija su centru prie Šv. Dvasios bažnyčios Vilniuje. Manoma, pirmoji bažnyčia (Vilniaus Dominikonų bažnyčia) pastatyta apie 1323 m. Lietuvos didysis …
Ekslibrisai: Žygimantas Augustas (1520-1572), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, buvo aistringas bibliofilas, jo biblioteką Vilniuje sudarė apie 4000 tomų (tikslaus knygų skaičiaus nenustatyta), jų vertė siekė 10 000 auksinų. Manoma, kad knygas jis pradėjo kaupti 1547 m. 1544-1565 m. …
Biržų gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1455 m. Nuo XVI a. iki 1804 m. Biržus valdė Radvilos. 1549 m. patvirtintas Biržų kunigaikštystės statusas. 1589 m. miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. 1804 m. Biržai įkeisti Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. …
Branevo kolegija (1564-1773) Branevas (lenk. Braniewo, vok. Braunsberg, liet. Prūsa) – miestas Varmijos Mozūrų vaivadijoje (šiaurės rytų Lenkija). Iki XX a.miestas buvo Rytų Prūsijoje. 1564 m.kardinolas Stanislovas Hozijus (Hosius, Hozjusz) į Lenkiją pakvietė jėzuitus, jie įsikūrė Braneve, buvusiame pranciškonų vienuolyne. …
Vilniaus mokslo bičiulių draugija (Towarzystwo przyjaciół nauk w Wilnie) veikė 1907-1941 m. Jos bibliotekos pagrindą sudarė Vilniuje nuo 1899 m. veikusio slapto Senovės mėgėjų būrelio 242 tomai. Biblioteka įkurta 1907 m. Ji pasipildydavo iš gausių įvairių asmenų dovanų. 1914 m. …
Vilniaus mokslo bičiulių draugijos biblioteka Skaityti daugiau»
Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugija (T-wo Muzeum Nauki i Sztuki w Wilnie) įkurta 1906 m. Draugiją įregistravus, jos vicepirmininku buvo išrinktas Antanas Tiškevičius. Jis muziejui padovanojo dalį savo rinkinių. Draugijos biblioteka buvo nedidelė. 1914 m., kai buvo perduota Vilniaus …
Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugijos biblioteka Skaityti daugiau»
Bibliotekos fundatorius – kancleris Martynas von Wallenrodtas (1570-1632), Frankonijos riterių giminės, kurios vienas atstovų XIV a. apsistojo kryžiuočių ordino žemėse Prūsijoje, palikuonis. Jis turėjo surinkęs gausią rankraščių, per 3000 knygų ir įvairių muziejinių dalykų kolekciją. 1623 m. gaisro metu biblioteka …
Karaliaučiaus (vok. Königsberg, lenk. Królewiec, lot. Regiomontium) universitetas arba Albertina (nuo steigėjo vardo) – viena seniausių ir garsiausių Vidurio Europos aukštųjų mokyklų, veikusi 1544-1945 m. 1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis įsteigė aukštesniąją mokyklą – partikuliarą dvasininkams rengti, kurios vedėju …