Grafaitė Olga Oginskienė (Kalinowska – Ogińska) (apie 1820 – 1899) – Irenėjaus Kleopo Oginskio (1808-1863), kompozitoriaus Mykolo Kleopo sūnaus, antroji žmona, buvusi caro Aleksandro II rūmų freilina, Peterburge garsėjusi puikiu muzikiniu skoniu ir išsilavinimu. Jos tėvas buvo Lenkijos kariuomenės generolas …
Lermontovas Michailas (1814-1841) – rusų „aukso amžiaus“ poetas, romantinės rusų literatūros atstovas, tapytojas. Nacionalinėje bibliotekoje saugoma M. Lermontovui priklausiusi knyga – XVIII-XIX a. Europoje populiaraus rašytojo Salomono Gessnerio (1730-1788) poemos „Abelio mirtis“ vertimas į prancūzų kalbą – „Mort d’Abel, poëme …
Rönne (Roenne) Antanas (1794 – 1877) Renavo dvaro savininkas, 11 kartos Rönne giminės atstovas. Gimė 1794.11.12, mirė 1877.09.08 Renavo dvare. Renavo dvaro biblioteka buvo sukaupta ir sutvarkyta Antano Rönne. Knygų tikriausiai jau turėjo ir jo tėvas Feliksas Rönne, turtingas ir …
Weyssenhoff (Weyss, Weyssenhoff) – sena „Gulbės” herbo riterių baronų giminė, XVII a. apsigyvenusi Livonijoje ir sulenkėjusi. Žymesni keli šios giminės atstovai: Henrikas Vaisenhofas (Henryk Bonawentura Kazimierz Weyssenhoff,(1859 m. prie Kauno –1922 m. Varšuvoje)- lenkų dailininkas. Šeima už dalyvavimą 1863 m. …
Weysenhoff Juozapas (Józef Weyssenhoff, 1860 m. Palenkėje – 1932 m. Varšuvoje) – rašytojas, poetas, literatūros kritikas, leidėjas. Vaikystę praleido Vilniuje ir Žemaitijoje, baigė Varšuvos gimnaziją, 1879-1884 m. studijavo teisę Dorpato universitete. Vėliau ūkininkavo paveldėtame Samoklenskų (Samoklęski) dvare Liublino vaivadijoje. Nuo …
Merkelis Giedraitis (apie 1536-1609) – iš Giedraičių giminės kilęs kunigaikštis, Žemaičių vyskupas, kontrreformacijos veikėjas. Rūpinosi katalikybės stiprinimu, žmonių švietimu, lietuvių kalbos bažnyčiose vartojimu ir ją mokančių kunigų rengimu. Inicijavo pirmąjį lietuviškų knygų LDK pasirodymą, globojo M. Strijkovskį, M. Daukšą, išleido …
S. Daukantas (1793-1864) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. 1822 m. baigęs Vilniaus universitetą, tarnavo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje, nuo 1835 m. Senato valdininkas Sankt Peterburge, didesnę tarnybos laiko dalį dirbęs Lietuvos Metrikos metrikanto padėjėju. 1850 …
K. K. Bžostovskis (Brzostowski, 1644-1722) – vyskupas, visuomenės ir politinis veikėjas. Studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Romoje, nuo 1669 m. Vilniaus kapitulos narys, 1671 m. LDK sekretorius, nuo 1687 m. Vilniaus vyskupas. Palaikė unitus, rūpinosi vienuolijomis – Vilniuje įkurdino trinitorius, …
Antspaudai: Įrašai: Pliateris Jurgis (1810-1836), lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas, bibliografas. Plateris, Pliateris, Plioteris Jurgis I Konstantinas gimė 1810 m. Švėkšnoje, gausioje (buvo 11 vaikų) grafo Jurgio ir kunigaikštytės Karolinos Giedraitytės Broel Pliaterių šeimoje. Mokėsi Kražių ir Vilniaus gimnazijose, 1828 …
Rönne (Roenne) Antanas (1794 – 1877) Renavo dvaro savininkas, 11 kartos Rönne giminės atstovas. Gimė 1794.11.12, mirė 1877.09.08 Renavo dvare. Renavo dvaro biblioteka buvo sukaupta ir sutvarkyta Antano Rönne. Knygų tikriausiai jau turėjo ir jo tėvas Feliksas Rönne, turtingas ir …
Karłowicz Jan Aleksander (1836-1903) lenkų kalbininkas, etnografas, folkloristas, muzikologas. Gimė Subartonyse prie Merkinės, mirė Varšuvoje. 1852 m. baigė gimnaziją Vilniuje, studijavo Maskvos, Paryžiaus, Heidelbergo, Briuselio universitetuose. Kurį laiką dirbo Vilniuje, 1871-72 m. su šeima gyveno Paditvio dvare (Lydos apskr.), 1873-1882 …
Korwin-Kossakowski Stanisław Feliks (Szczęsny) Fortunat (1795-1872) – Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkas, egiptologas mėgėjas, literatas, dailininkas, Rusijos diplomatas. Savo dvaruose (Vaitkuškio, Didžiosios Berestovicos, Liachovičių) padarė pažangių reformų. 1857-1862 m. suprojektavo ir pastatydino neogotikinius Vaitkuškio dvaro rūmus, nutapė paveikslų Vaitkuškio, Pašilės, Dūkštų, …
Kosakovskis Stanislovas Feliksas (Ščensnas) Fortunatas Skaityti daugiau»
Kosakovskiai, Kasakauskai (lenk. Korwin- Kossakowski), XVI-XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilę iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos), daugiausia dvarų LDK įsigijo XVII a. vid. vedybomis, vėliau supirkinėjo kitų bajorų dvarus. Vaitkuškio …
L. Uzembla (Uziębło, 1864-1942) – publicistas, kultūros veikėjas, bibliotekininkas, knygų ir grafikos rinkėjas, Senovės mėgėjų būrelio, Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugijos iniciatorius ir direktorius (1907-1915). Bendradarbiavo spausdinant Geografinį žodyną (Słownik geograficzny), spaudoje rašė apie Adomą Mickevičių, Syrokomlę, Vilniaus miesto …
Bibliotekos fundatorius – kancleris Martynas von Wallenrodtas (1570-1632), Frankonijos riterių giminės, kurios vienas atstovų XIV a. apsistojo kryžiuočių ordino žemėse Prūsijoje, palikuonis. Jis turėjo surinkęs gausią rankraščių, per 3000 knygų ir įvairių muziejinių dalykų kolekciją. 1623 m. gaisro metu biblioteka …
Volteris Eduardas (Eduards Volters, 1865-1941) – kalbininkas baltistas , etnografas, tautosakininkas, bibliotekininkas. Baigė Rygos gimnaziją. Kalbotyrą, slavų filologiją studijavo Leipcigo,Tartu, Maskvos bei Charkovo universitetuose. 1885-1918 m. Peterburgo universiteto Lyginamosios kalbotyros katedroje skaitė baltų kalbų ir kultūros kursus. Nuo 1894 m. …
Valančius Motiejus (1801-1875) – Žemaičių vyskupas, rašytojas, knygų rengėjas ir leidėjas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje, vėliau ten (1840-1842 m.) bei 1842-1845 m. Peterburge profesoriavo. 1845-1850 m. buvo Varnių seminarijos rektorius. 1850 m. paskirtas Žemaičių vyskupu. Organizavo parapines …
Gintila Jonas Krizostomas (1788-1857) – kunigas, Žemaičių vyskupijos administratorius, teologijos daktaras, bibliofilas. Studijavo Kraslavos , Vilniaus kunigų seminarijose, Vilniaus universiteto Laisvųjų menų ir literatūros fakultete. 1822 m. paskirtas Žemaičių kapitulos kanauninku, 1828-1844 m. Žemaičių vyskupijos atstovas Dvasinėjė katalikų kolegijoje Sankt …