Branevo kolegija (1564-1773) Branevas (lenk. Braniewo, vok. Braunsberg, liet. Prūsa) – miestas Varmijos Mozūrų vaivadijoje (šiaurės rytų Lenkija). Iki XX a.miestas buvo Rytų Prūsijoje. 1564 m.kardinolas Stanislovas Hozijus (Hosius, Hozjusz) į Lenkiją pakvietė jėzuitus, jie įsikūrė Braneve, buvusiame pranciškonų vienuolyne. …
Ščiutino (dab. Baltarusija) pijorų vienuolynas įkurtas Jurgio Hlebickio-Juozapavičiaus 1718 m. Čia buvo Lietuvos pijorų provinciolo rezidencija ir kunigų seminarija – filosofijos ir teologijos studijos. Kolegija atidaryta 1718 m., vėliau Edukacinė komisija ją pavertė 3 klasių mokykla, skirta lietuviams. 1782 m. …
Kolegiją jėzuitai įkūrė 1654 m., ją fundavo LDK paiždininkis Stanislovas Beinartas, užrašydamas po mirties palivarką su 6 kaimais. 1655 m. atidaryta mokykla su gramatikos klase, vėliau prisidėjo sintaksės, poetikos ir retorikos klasės – t.y. buvo dėstomas pradžios ir vidurinio mokslo …
Įsteigta 1608 m. jėzuitų misijoje Kražiuose, nuo 1615 m. veikė jėzuitų rezidencijoje, nuo 1618 m. Kražių kolegijoje. Panaikinus jėzuitų ordiną, kolegija liko Kražiuose ir 1773-97m. priklausė Edukacinės komisijos apygardai, 1797-1817 m. Kolainių karmelitų apskrities mokyklai, 1817-44 m. Vilniaus universiteto gimnazijai, …
Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos brolių ordinas įkurtas 1150 m. Palestinoje, XIII a. persikėlė į Europą, centras Romoje, vadovauja generolas. Jie dirba daugelyje sielovados, mokslo, švietimo sričių. XV a. ordinas reformuotas, 1563 m. Ispanijoje įkurtas basųjų karmelitų ordinas (atšaka). Į …
Gardino basųjų karmelitų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»
Pijorų vienuolija įkurta 1617 m. Romoje. Jos tikslas – krikščioniškas jaunimo auklėjimas mokyklose. Prie visų jų vienuolynų veikė kolegijos, o rezidencijose – bent pradžios mokyklos. Jose buvo dėstomi gamtos mokslai, literatūra, kalbos, jos turėjo bibliotekas, laboratorijas, botanikos sodus ir kt. …
Gaigalaitis Vilhelmas (1870-1945) – Mažosios Lietuvos politinis, religinis, visuomenės veikėjas, literatas. Evangelikų liuteronų kunigas (1900). Filosofijos daktaras (1900), Latvijos universiteto garbės daktaras (1933), 1892-96 Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900-19 m. kunigavo Klaipėdos krašte. 1903-18 m. Prūsijos …
Steponaitis Vytautas (1893-1857) – karo istorikas, bibliografas. Nuo 1914 m. studijavo Maskvos komercijos institute. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Odesos karo mokyklą, 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919-40 m. kariuomenės karininkas. 1926 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1927-31 …
Račkus Aleksandras (1893-1965) – gydytojas, Lietuvos ir JAV lietuvių kultūros veikėjas, muziejininkas, numizmatas. 1905-07 m. mokėsi Kauno gimnazijoje, 1910 m. išvyko į JAV, kur mokėsi įvairiuose universitetuose ir įgijo medicinos ir chirurgijos daktaro laipsnį. Vertėsi gydytojo praktika Čikagoje, 1938-40 m. …
Kirlys Jonas (1891-1985) – pedagogas, spaudos kolekcininkas. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje, Petrogrado mokytojų institute. 1911-19 m. dirbo Lietuvos žinių, Lietuvos ūkininko ir kitų periodinių leidinių redakcijose. 1919-57 m. mokytojavo. Nuo 1909 m. rinko, tyrė, platino lietuvių periodinę spaudą. 1932 m. …
Vilniaus mokslo bičiulių draugija (Towarzystwo przyjaciół nauk w Wilnie) veikė 1907-1941 m. Jos bibliotekos pagrindą sudarė Vilniuje nuo 1899 m. veikusio slapto Senovės mėgėjų būrelio 242 tomai. Biblioteka įkurta 1907 m. Ji pasipildydavo iš gausių įvairių asmenų dovanų. 1914 m. …
Vilniaus mokslo bičiulių draugijos biblioteka Skaityti daugiau»
Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugija (T-wo Muzeum Nauki i Sztuki w Wilnie) įkurta 1906 m. Draugiją įregistravus, jos vicepirmininku buvo išrinktas Antanas Tiškevičius. Jis muziejui padovanojo dalį savo rinkinių. Draugijos biblioteka buvo nedidelė. 1914 m., kai buvo perduota Vilniaus …
Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugijos biblioteka Skaityti daugiau»
Korwin-Kossakowski Stanisław Feliks (Szczęsny) Fortunat (1795-1872) – Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkas, egiptologas mėgėjas, literatas, dailininkas, Rusijos diplomatas. Savo dvaruose (Vaitkuškio, Didžiosios Berestovicos, Liachovičių) padarė pažangių reformų. 1857-1862 m. suprojektavo ir pastatydino neogotikinius Vaitkuškio dvaro rūmus, nutapė paveikslų Vaitkuškio, Pašilės, Dūkštų, …
Kosakovskis Stanislovas Feliksas (Ščensnas) Fortunatas Skaityti daugiau»
Kosakovskiai, Kasakauskai (lenk. Korwin- Kossakowski), XVI-XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilę iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos), daugiausia dvarų LDK įsigijo XVII a. vid. vedybomis, vėliau supirkinėjo kitų bajorų dvarus. Vaitkuškio …