Plungės bibliotekos pagrindą galėjo sudaryti kompozitoriaus ir politinio veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) knygų rinkinys, jo sukauptas Zalesės dvare (Ašmenos pav.); jame daugiausia buvo knygų prancūzų kalba. Vėliau šis rinkinys buvo perkeltas į Rietavą ir Plungę. Per Pirmąjį pasaulinį …

Oginskių biblioteka Plungėje Skaityti daugiau»

     1387 m. įvedus krikščionybę Lietuvoje, 1388 m. popiežius Urbonas VI Poznanės vyskupą Dobrogostą įpareigojo kanoniškai sutvarkyti Vilniaus vyskupijos įsteigimą. Dobrogostas 1387 m. Vilniuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos funduotai bažnyčiai suteikė katedros titulą, pirmuoju vyskupu paskyrė pranciškoną Andrių …

Vilniaus katedros kapitula Skaityti daugiau»

(Vilniaus buvęs misionierių vienuolynas ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia bei buvęs šaričių vienuolynas)   1687 m. misionieriai apsigyveno Vilniaus vaivadienės Kotrynos Radvilienės dovanotuose Sanguškų rūmuose, Subačiaus priemiestyje, kur vėliau išaugo ansamblis – bažnyčia, Sanguškų rūmai, vienuolyno namas, oficina, ūkinis pastatas.Vienuolynas …

Vilniaus misionierių vienuolynas Skaityti daugiau»

Sovetskas arba Tilžė (vok. Tilsit) – miestas dab. Rusijoje, Kaliningrado srityje. Iki 1945 m. buvo Mažosios Lietuvos – Prūsijos kunigaikštystės dalies – miestas. Lietuvybei svarbi Tilžės gimnazija, veikusi 1586-1944 m. Įkurta kunigaikščio Alberto Frydricho įsakymu, pavadinta Fürstenschule (Kunigaikščio mokykla). Tai …

Tilžės gimnazijos biblioteka Skaityti daugiau»

Lietuvoje dominikonai pradėjo kurtis Mindaugo laikais. LDK daugiausia jų vienuolynų  atsirado XVII a., 1647 m. įkurta Lietuvos Šv. Angelų sargų provincija su centru prie Šv. Dvasios bažnyčios Vilniuje. Manoma, pirmoji bažnyčia (Vilniaus Dominikonų bažnyčia) pastatyta apie 1323 m. Lietuvos didysis …

Vilniaus dominikonų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»

XIX a. Karaliaučiaus universitete buvo apie dešimtį įvairių seminarų (lietuvių, lenkų, vėliau ir prancūzų kalbų, teologijos, filologijos, istorijos, medicinos, gamtos mokslų, matematikos ir kt.), institutų, prie jų paprastai veikė  ir bibliotekos. 1718 m. Albertinoje buvo atidaryta Lietuvių kalbos katedra – …

Seminarų ir institutų bibliotekos Skaityti daugiau»

Pijorų vienuolija įkurta 1617 m. Romoje.  Jos tikslas – krikščioniškas jaunimo auklėjimas mokyklose. Prie visų  jų vienuolynų veikė kolegijos, o rezidencijose – bent pradžios mokyklos. Jose buvo dėstomi gamtos mokslai, literatūra, kalbos, jos turėjo bibliotekas, laboratorijas, botanikos sodus  ir kt. …

Raseinių pijorų mokyklos biblioteka Skaityti daugiau»

Vilniaus mokslo bičiulių draugija (Towarzystwo przyjaciół nauk w Wilnie) veikė 1907-1941 m.  Jos bibliotekos pagrindą sudarė Vilniuje nuo 1899 m. veikusio slapto Senovės mėgėjų būrelio 242 tomai. Biblioteka įkurta 1907 m. Ji pasipildydavo iš gausių įvairių asmenų dovanų. 1914 m. …

Vilniaus mokslo bičiulių draugijos biblioteka Skaityti daugiau»

Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugija (T-wo Muzeum Nauki i Sztuki w Wilnie) įkurta 1906 m. Draugiją įregistravus, jos vicepirmininku buvo išrinktas Antanas Tiškevičius. Jis muziejui padovanojo dalį savo rinkinių. Draugijos biblioteka buvo nedidelė. 1914 m., kai buvo perduota Vilniaus …

Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugijos biblioteka Skaityti daugiau»

Tai bene seniausia Lietuvos biblioteka, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo įsteigta 1557 m. prie Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios. Biblioteka labai nukentėjo gaisrų ir religinių sąmyšių metu 1591, 1611ir 1639 m., perkelta į Radvilų valdas Alantą, 1642 m. pervežta į Kėdainius, uždarius …

Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka Skaityti daugiau»

Veikė 1912-1940 m. Vilniuje. Advokato, bibliofilo Tadeuszo Wróblewskio (1858-1925) 1913 m. įsteigta ir jo tėvų vardais pavadinta Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių viešosios bibliotekos draugija. Ją sudarė tikrieji nariai ir neribojamas skaičius narių rėmėjų. Draugija turėjo teisę laikyti biblioteką, archyvą, rengti …

Vrublevskių biblioteka Skaityti daugiau»

Seminarija įkurta vyskupo Jurgio Radvilos 1582 m. Pradžioje glaudėsi vyskupo rūmuose, jai vadovavo jėzuitai, prižiūrėjo Vilniaus kapitula. Tačiau dėl menkų lėšų joje mokydavosi tik 6-8 klierikai, gabiausius siuntė į Vilniaus akademiją. Dėl dažnų konfliktų su kapitula jėzuitai 1652 m. atsisakė …

Vilniaus diecezinės seminarijos biblioteka Skaityti daugiau»

Karaliaučiaus (vok. Königsberg, lenk. Królewiec, lot. Regiomontium) universitetas arba Albertina (nuo steigėjo vardo) – viena seniausių ir garsiausių Vidurio Europos aukštųjų mokyklų, veikusi 1544-1945 m. 1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis įsteigė aukštesniąją mokyklą – partikuliarą dvasininkams rengti, kurios vedėju …

Karaliaučiaus universiteto biblioteka Skaityti daugiau»

Seminariją įkūrė vyskupas Merkelis Giedraitis Varniuose (veikė 1576-1609); 1622 m. atnaujinta Kražiuose, 1741 m. grąžinta į Varnius, 1865 m. perkelta į Kauną, nuo 1936 m. vadinama Kauno metropolijos, nuo 1938 m. – Tarpdiecezine kunigų seminarija. Biblioteka susidarė iš Žemaičių vyskupų …

Žemaičių kunigų seminarijos biblioteka Skaityti daugiau»

1750 m. Prienų seniūnijoje, Starapolės miestelyje prie Šešupės, įsikūrė vienuolių marijonų rezidencija. Oficialiai vienuolynas įkurtas 1758 m.- marijonų garbei ir jų įkurtas miestelis pavadintas „Marijampole“. Kaip ir kiekviename vienuolyne, jame egzistavo biblioteka. Marijonų veikimas sustabdytas po 1863 m. sukilimo, jiems uždrausta …

Marijampolės marijonų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»