Plungės bibliotekos pagrindą galėjo sudaryti kompozitoriaus ir politinio veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) knygų rinkinys, jo sukauptas Zalesės dvare (Ašmenos pav.); jame daugiausia buvo knygų prancūzų kalba. Vėliau šis rinkinys buvo perkeltas į Rietavą ir Plungę. Per Pirmąjį pasaulinį …
1387 m. įvedus krikščionybę Lietuvoje, 1388 m. popiežius Urbonas VI Poznanės vyskupą Dobrogostą įpareigojo kanoniškai sutvarkyti Vilniaus vyskupijos įsteigimą. Dobrogostas 1387 m. Vilniuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos funduotai bažnyčiai suteikė katedros titulą, pirmuoju vyskupu paskyrė pranciškoną Andrių …
Vienuolių trinitorių ir LDK etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos (1637-1720) iniciatyva Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir vienuolynas 1694-1717 m. pastatyti Sapiegų rezidencijos teritorijoje Vilniuje. Barokinę bažnyčią suprojektavo ir papuošė italų skulptorius ir architektas Pjetras Pertis (1648-1714). Bažnyčioje buvo …
Vilniaus (Antakalnio) buvęs Trinitorių vienuolynas ir Viešpaties Jėzaus bažnyčia Skaityti daugiau »
Trinitoriai į Vilnių atvyko XVII a. pab., apsistojo kaime prie miesto, kuris gavo jų pavadinimą – Trinapolis. 1703 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis fundavo bažnyčią ir vienuolyną. 1722 m. pastatyti mūriniai pastatai, 1750-60 m. perstatyti rokoko stiliumi. 1832 …
Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčios ir vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau »
Lietuvoje dominikonai pradėjo kurtis Mindaugo laikais. LDK daugiausia jų vienuolynų atsirado XVII a., 1647 m. įkurta Lietuvos Šv. Angelų sargų provincija su centru prie Šv. Dvasios bažnyčios Vilniuje. Manoma, pirmoji bažnyčia (Vilniaus Dominikonų bažnyčia) pastatyta apie 1323 m. Lietuvos didysis …
Vilniaus dominikonų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau »
Ščiutino (dab. Baltarusija) pijorų vienuolynas įkurtas Jurgio Hlebickio-Juozapavičiaus 1718 m. Čia buvo Lietuvos pijorų provinciolo rezidencija ir kunigų seminarija – filosofijos ir teologijos studijos. Kolegija atidaryta 1718 m., vėliau Edukacinė komisija ją pavertė 3 klasių mokykla, skirta lietuviams. 1782 m. …
Kolegiją jėzuitai įkūrė 1654 m., ją fundavo LDK paiždininkis Stanislovas Beinartas, užrašydamas po mirties palivarką su 6 kaimais. 1655 m. atidaryta mokykla su gramatikos klase, vėliau prisidėjo sintaksės, poetikos ir retorikos klasės – t.y. buvo dėstomas pradžios ir vidurinio mokslo …
Įsteigta 1608 m. jėzuitų misijoje Kražiuose, nuo 1615 m. veikė jėzuitų rezidencijoje, nuo 1618 m. Kražių kolegijoje. Panaikinus jėzuitų ordiną, kolegija liko Kražiuose ir 1773-97m. priklausė Edukacinės komisijos apygardai, 1797-1817 m. Kolainių karmelitų apskrities mokyklai, 1817-44 m. Vilniaus universiteto gimnazijai, …
Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos brolių ordinas įkurtas 1150 m. Palestinoje, XIII a. persikėlė į Europą, centras Romoje, vadovauja generolas. Jie dirba daugelyje sielovados, mokslo, švietimo sričių. XV a. ordinas reformuotas, 1563 m. Ispanijoje įkurtas basųjų karmelitų ordinas (atšaka). Į …
Gardino basųjų karmelitų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau »
Sluckas (dab. Baltarusija) nuo XIV a. įėjo į LDK sudėtį. Iki 1600 m. jį valdė kunigaikščiai Olelkaičiai, 1600 m. vedybų keliu atiteko Jonušui Radvilai. Nuo XVII a. iki XIX a. Sluckas buvo vienas pagrindinių kalvinizmo ir vienas žymiausių to meto …
Slucko evangelikų reformatų bažnyčios biblioteka Skaityti daugiau »
Sluckas (dab. Baltarusija) nuo XIV a. įėjo į LDK sudėtį. Iki 1600 m. jį valdė kunigaikščiai Olelkaičiai, 1600 m. vedybų keliu atiteko Jonušui Radvilai. Nuo XVII a. iki XIX a. Sluckas buvo vienas pagrindinių kalvinizmo ir vienas žymiausių to meto …
Tai bene seniausia Lietuvos biblioteka, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo įsteigta 1557 m. prie Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios. Biblioteka labai nukentėjo gaisrų ir religinių sąmyšių metu 1591, 1611ir 1639 m., perkelta į Radvilų valdas Alantą, 1642 m. pervežta į Kėdainius, uždarius …
Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka Skaityti daugiau »
Bibliotekos fundatorius – kancleris Martynas von Wallenrodtas (1570-1632), Frankonijos riterių giminės, kurios vienas atstovų XIV a. apsistojo kryžiuočių ordino žemėse Prūsijoje, palikuonis. Jis turėjo surinkęs gausią rankraščių, per 3000 knygų ir įvairių muziejinių dalykų kolekciją. 1623 m. gaisro metu biblioteka …
Terciatas (Domus Tertiae Probationis Vilnensis, 1709-1773). Pradžioje Lietuvos jėzuitai turėjo savo terciatą Nesvyžiuje, kur baigę studijas, ordino kunigai, prieš darydami paskutiniuosius įžadus, vienerius metus gilindavo dvasinį gyvenimą. XVIII a. pradžioje įsteigti terciato namai Vilniuje, Šnipiškių priemiestyje. Juos fundavo Vilniaus žemės …
(Domus Professa Vilnensis, 1604-1773). Profesų namai Namuose gyveno kunigai ir broliai. Šie kunigai dažniausiai būdavo davę 4 įžadus (profesiją), todėl patys namai vadinami profesų namais. 1601 m. Lietuvos viceprovincijolas Povilas Bokša nupirko keletą namų miesto centre profesų namams, 1604-1616 m. …
Vilniaus akademija bei jėzuitų kolegija (Academia Vilnensis, Collegium academicum Vilnense, Collegium Vilnense Societatis Iesu, 1569-1773) Jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 m., pradžoje mokė privačiai, oficialiai kolegija, funduota Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus, atidaryta 1570 m. 1579.IV.1 Stepono Batoro privilegija mokykla tapo …
Seminarija įkurta vyskupo Jurgio Radvilos 1582 m. Pradžioje glaudėsi vyskupo rūmuose, jai vadovavo jėzuitai, prižiūrėjo Vilniaus kapitula. Tačiau dėl menkų lėšų joje mokydavosi tik 6-8 klierikai, gabiausius siuntė į Vilniaus akademiją. Dėl dažnų konfliktų su kapitula jėzuitai 1652 m. atsisakė …
Vilniaus diecezinės seminarijos biblioteka Skaityti daugiau »
Noviciatas (Domus Probationis Vilnensis; Domus Primae et Secundae Probationis Vilnensis; 1604-1773). Noviciato namai įkurti, karaliui Zigmantui III Vazai jiems išlaikyti paskyrus Kundzino ir Sudervės palivarkus, dotacijas skyrė ir didikai (įvairiu metu jiems priklausė apie 25 dvarai). Noviciatas atidarytas 1605 m. netoli …
LDK pakancleris ir Telšių seniūnas Povilas Sapiega su žmona Kotryna Goslauskaite-Sapiegiene 1624 m. įkūrė Telšiuose Šv. Pranciškaus ordino Mažųjų brolių (bernardinų) vienuolyną. Karalius Zigmantas III Vaza patvirtino įkūrimą ir dovanojo žemės sklypą, lėšas skyrė didikai. XVII a. pab. buvo pastatytas …
Bernardinai Tytuvėnuose apsistojo apie 1614 m., tuometiniam Tytuvėnų savininkui Andriui Valavičiui surašius aktą dėl ketinimo steigti vienuolyną. Po jo mirties statybos ėmėsi jo broliai Eustachijus, Jeronimas ir Paulius Valavičiai. Dabartinis vienuolyno ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kompleksas galutinai suformuotas XVIII …
Tytuvėnų bernardinų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau »
Seminariją įkūrė vyskupas Merkelis Giedraitis Varniuose (veikė 1576-1609); 1622 m. atnaujinta Kražiuose, 1741 m. grąžinta į Varnius, 1865 m. perkelta į Kauną, nuo 1936 m. vadinama Kauno metropolijos, nuo 1938 m. – Tarpdiecezine kunigų seminarija. Biblioteka susidarė iš Žemaičių vyskupų …