Grafaitė Olga Oginskienė (Kalinowska – Ogińska) (apie 1820 – 1899) – Irenėjaus Kleopo Oginskio (1808-1863), kompozitoriaus Mykolo Kleopo sūnaus, antroji žmona, buvusi caro Aleksandro II  rūmų freilina, Peterburge garsėjusi puikiu muzikiniu skoniu ir išsilavinimu. Jos tėvas buvo Lenkijos kariuomenės generolas …

Oginskienė-Kalinowska Olga Skaityti daugiau»

T. P. Oginskis (1712-1783) – Vitebsko vaivados Marcijono ir Teresės Bžostovskaitės Oginskių sūnus, LDK didysis raštininkas, Trakų kaštelionas ir vaivada. Savo rezidenciją įkūrė Maladečne (Ašmenos pav.). Rūmuose turėjo didelę ir vertingą biblioteką, paveikslų galeriją. Domėjosi politine literatūra ir įkalbėjo Jurgį …

Oginskis Tadas Pranciškus Skaityti daugiau»

  Plungės bibliotekos pagrindą galėjo sudaryti kompozitoriaus ir politinio veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) knygų rinkinys, jo sukauptas Zalesės dvare (Ašmenos pav.); jame daugiausia buvo knygų prancūzų kalba. Vėliau šis rinkinys buvo perkeltas į Rietavą ir Plungę. Per Pirmąjį pasaulinį …

Oginskių biblioteka Plungėje Skaityti daugiau»

Lermontovas Michailas (1814-1841) – rusų „aukso amžiaus“ poetas, romantinės rusų literatūros atstovas, tapytojas. Nacionalinėje bibliotekoje saugoma M. Lermontovui priklausiusi knyga – XVIII-XIX a. Europoje populiaraus rašytojo Salomono Gessnerio (1730-1788) poemos „Abelio mirtis“ vertimas į prancūzų kalbą – „Mort d’Abel, poëme …

Lermontovas Michailas Skaityti daugiau»

Rönne (Roenne) Antanas (1794 – 1877) Renavo dvaro savininkas, 11 kartos Rönne giminės atstovas. Gimė 1794.11.12, mirė 1877.09.08 Renavo dvare. Renavo dvaro biblioteka buvo sukaupta ir sutvarkyta Antano Rönne. Knygų tikriausiai jau turėjo ir jo tėvas Feliksas Rönne, turtingas ir …

Rönne (Roenne) Antanas Skaityti daugiau»

Tyzenhauzas Konstantinas – garsus ornitologas ir zoologas, gimė 1786 m. Žaludke (dab. Gardino sritis, Baltarusija), mirė 1853 m. Pastovyse (dab. Vitebsko sritis, Baltarusija). 1880 m. jo ir šeimos palaikai buvo perlaidoti Rokiškio bažnyčios katakombose. Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus, buvo …

Tyzenhauzas Konstantinas Skaityti daugiau»

Tyzenhauzai  (Tiesenhausen, Tysenhausenhauz) – Livonijos, LDK, Lietuvos didikų giminė. Giminės herbas – Buivolas. Tyzenhauzai kilę iš Šlėzvigo-Holšteino žemės. XII a. pab. su Kalavijuočių ordino riteriais apsigyveno dabartinės Rygos apylinkėse, XIII a. pr. – ir Rygoje. Nuo 1237 m. užėmė aukštas …

Tyzenhauzai Skaityti daugiau»

Weyssenhoff (Weyss, Weyssenhoff) – sena „Gulbės” herbo riterių baronų giminė, XVII a. apsigyvenusi Livonijoje ir sulenkėjusi. Žymesni keli šios giminės atstovai: Henrikas Vaisenhofas (Henryk Bonawentura Kazimierz Weyssenhoff,(1859 m. prie Kauno –1922 m. Varšuvoje)- lenkų dailininkas. Šeima už dalyvavimą 1863 m. …

Weyssenhoff Skaityti daugiau»

Weysenhoff Juozapas (Józef Weyssenhoff, 1860 m. Palenkėje – 1932 m. Varšuvoje) –  rašytojas, poetas, literatūros kritikas, leidėjas. Vaikystę praleido Vilniuje ir Žemaitijoje, baigė Varšuvos gimnaziją, 1879-1884 m. studijavo teisę Dorpato universitete. Vėliau ūkininkavo paveldėtame Samoklenskų (Samoklęski) dvare Liublino vaivadijoje. Nuo …

Weysenhoff Juozapas Skaityti daugiau»

Jagomastas Enzys (1870-1941) – Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas, Tilžės akto (1918 m.) signataras. Baigęs Lumpėnų pradinę mokyklą, 1884-1888 m. mokėsi raidžių rinkėjo profesijos, po to dirbo spaustuvininku pas Ottą von Mauderodę. Savo lėšomis 1895 m. …

Jagomastas Enzys Skaityti daugiau»

Didžiulis Stanislovas (1850-1927) – kultūros ir visuomenės veikėjas, bibliografas, bibliofilas. Gimė 1850 m. lapkričio 26 d. pasiturinčių bajorų Jono Didžiulio ir Bogumilos Šklinskaitės šeimoje Griežionėlių dvarelyje, Andrioniškio valsčiuje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1863 m. išėjo iš IV klasės. Vėliau privačiai mokėsi …

Didžiulis Stanislovas Skaityti daugiau»

   Anuškinas Aleksandras (1903-1978) – žurnalistas, knygotyrininkas, bibliofilas. Gimė 1903 m. Čerencove, Leningrado srityje, mirė 1978 m. Jaltoje. 1930 m. baigęs Maskvos žurnalistikos institutą, dirbo žurnalistu Lietuvoje, Kazachstane, Kazanėje, Kryme; 1946-1953 m. buvo laikraščio „Sovetskaja Litva“ redaktoriumi. 1962 m. parašė …

Anuškinas Aleksandras Skaityti daugiau»

     1387 m. įvedus krikščionybę Lietuvoje, 1388 m. popiežius Urbonas VI Poznanės vyskupą Dobrogostą įpareigojo kanoniškai sutvarkyti Vilniaus vyskupijos įsteigimą. Dobrogostas 1387 m. Vilniuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos funduotai bažnyčiai suteikė katedros titulą, pirmuoju vyskupu paskyrė pranciškoną Andrių …

Vilniaus katedros kapitula Skaityti daugiau»

(Vilniaus buvęs misionierių vienuolynas ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia bei buvęs šaričių vienuolynas)   1687 m. misionieriai apsigyveno Vilniaus vaivadienės Kotrynos Radvilienės dovanotuose Sanguškų rūmuose, Subačiaus priemiestyje, kur vėliau išaugo ansamblis – bažnyčia, Sanguškų rūmai, vienuolyno namas, oficina, ūkinis pastatas.Vienuolynas …

Vilniaus misionierių vienuolynas Skaityti daugiau»

  Vienuolių trinitorių ir LDK etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos (1637-1720) iniciatyva Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir vienuolynas 1694-1717 m. pastatyti Sapiegų rezidencijos teritorijoje Vilniuje. Barokinę bažnyčią suprojektavo ir papuošė italų skulptorius ir architektas Pjetras Pertis (1648-1714). Bažnyčioje buvo …

Vilniaus (Antakalnio) buvęs Trinitorių vienuolynas ir Viešpaties Jėzaus bažnyčia Skaityti daugiau»

Sovetskas arba Tilžė (vok. Tilsit) – miestas dab. Rusijoje, Kaliningrado srityje. Iki 1945 m. buvo Mažosios Lietuvos – Prūsijos kunigaikštystės dalies – miestas. Lietuvybei svarbi Tilžės gimnazija, veikusi 1586-1944 m. Įkurta kunigaikščio Alberto Frydricho įsakymu, pavadinta Fürstenschule (Kunigaikščio mokykla). Tai …

Tilžės gimnazijos biblioteka Skaityti daugiau»

Jokūbas Kazimieras Geištoras (lenk. Gieysztor), 1827-1897, antikvaras, publicistas, memuaristas,  1863 m. sukilimo dalyvis. Mokėsi Vilniuje, Peterburgo universitete studijavo teisę. Nuo 1848 m. gyveno savo Ignacogrado dvare prie Kėdainių. 1861 m. įkūrė piliečių organizaciją, artimą baltųjų politinei grupuotei. Kauno klubo bibliotekai …

Geištoras Jokūbas Kazimieras Skaityti daugiau»

Karolis Hryneveckis (Hryniewiecki Karol) (1841.XII.13 Pulšėje (Palenkės vaivadija) – 1929.IV.14 Lvove) -Vilniaus vyskupas ir politinis veikėjas, 1921 m. pasiuntinys į Vidurio Lietuvos Respublikos Seimą. 1869-77 m. buvo Dvasinės katalikų akademijos Sankt Peterburge profesoriumi, vėliau Mogiliavo dvasinės seminarijos rektoriumi. 1883 m. …

Hryneveckis Karolis Skaityti daugiau»

Merkelis Giedraitis (apie 1536-1609) – iš Giedraičių giminės  kilęs kunigaikštis,  Žemaičių vyskupas, kontrreformacijos veikėjas. Rūpinosi katalikybės stiprinimu, žmonių švietimu, lietuvių kalbos bažnyčiose vartojimu ir ją mokančių kunigų rengimu. Inicijavo pirmąjį lietuviškų knygų LDK pasirodymą, globojo  M. Strijkovskį, M. Daukšą, išleido …

Giedraitis Merkelis Skaityti daugiau»

Elzė Paulauskaitė-Ožeškienė-Nagorskienė (lenk. Eliza Pawłowska Orzeszkowa Nahorska) 1841-1910,  lenkų rašytoja, novelistė, publicistė. Mokėsi namuose, prižiūrima guvernantės, 1852-57 m. lankė moterų katalikių parapinę mokyklą Varšuvoje. Aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. Pirmoji jos novelė „Vaizdelis iš bado metų“ (Obrazek z lat głodowych) …

Orzeszkowa Eliza Skaityti daugiau»

S. Daukantas (1793-1864) – Lietuvos  istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. 1822 m. baigęs Vilniaus universitetą, tarnavo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje, nuo 1835 m. Senato valdininkas Sankt Peterburge, didesnę tarnybos laiko dalį dirbęs Lietuvos Metrikos metrikanto padėjėju. 1850 …

Daukantas Simonas Skaityti daugiau»

Joachimas Liutauras Chreptavičius (Chreptowicz Joachim Litawor), 1729-1812, Vilniaus akademijos auklėtinis, Edukacinės komisijos steigimo iniciatorius ir narys, pažangių reformų šalininkas, ATR valstybės veikėjas, paskutinis LDK kancleris. Publicistas, poetas ir vertėjas. Nuo jaunystės buvo aistringas bibliofilas, knygų žinovas ir senų rankraštinių dokumentų …

Chreptavičius Joachimas Liutauras Skaityti daugiau»

Adomas Chreptavičius (Chreptowicz) 1768-1844 , Joachimo Liutauro sūnus, mokęsis Vilniaus akademijoje, 1794 m. T. Kosciuškos sukilimo dalyvis, Vilniaus apskrities mokyklų vizitatorius, 1818 m. Vilniaus universiteto profesūros pastangomis įkurtos Vilniaus knygų leidėjų (tipografų) draugijos vicepirmininkas, Vilniaus labdarybės draugijos pirmininkas (1834 m.), …

Chreptavičius Adomas Skaityti daugiau»

Ekslibrisai Sapiega Juozapas Stanislovas (Sapieha Józef Stanisław, Iosephus), 1708-1751 Juozapas Stanislovas – Sapiegų giminės Ružanų (Čerėjos) linijos atstovas, Vilniaus katedros klebonas, Vilniaus vyskupas sufraganas (nuo 1736 m.), Lietuvos dvasinis referendorius. Iki 1727 m. mokėsi jėzuitų kolegijoje Braneve, vėliau vienuolių misijonierių …

Sapiega Juozapas Stanislovas Skaityti daugiau»

Ekslibrisai: Sapiega Jonas Frydrichas (Sapieha Joannes Fridericus, Jan Fryderyk), 1680-1751 Jonas Frydrichas – Sapiegų Kodno šakos atstovas, vienas žymiausių to meto Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valstybės veikėjų, literatas. 1691-1695 m. mokėsi Lietuvos Brastoje, Liubline ir Varšuvoje, vėliau keliavo po Vakarų …

Sapiega Jonas Frydrichas Skaityti daugiau»

Sapiegos rusėnų kilmės LDK didikų giminė (herbas Lis), išgarsėjusi XVII a. Kildinama iš didžiojo kunigaikščio raštininko Simono (Semen Sopiż, Sapacz), minimo nuo XV a. vid. Nuo jo sūnų prasidėjo dvi giminės linijos, gyvuojančios iki šiol: Bagdono palikuonys pradėjo Ružanų (Sieversko, …

Sapiegos Skaityti daugiau»

Ekslibrisai: Žygimantas Augustas (1520-1572), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, buvo aistringas bibliofilas, jo biblioteką Vilniuje sudarė apie 4000 tomų (tikslaus knygų skaičiaus nenustatyta), jų vertė siekė 10 000 auksinų. Manoma, kad knygas jis pradėjo kaupti 1547 m. 1544-1565 m. …

Žygimanto Augusto biblioteka Skaityti daugiau»

Antspaudai: Įrašai: Pliateris Jurgis (1810-1836), lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas, bibliografas. Plateris, Pliateris, Plioteris Jurgis I Konstantinas gimė 1810 m. Švėkšnoje, gausioje (buvo 11 vaikų) grafo Jurgio ir kunigaikštytės Karolinos Giedraitytės Broel Pliaterių šeimoje. Mokėsi Kražių ir Vilniaus gimnazijose, 1828 …

Pliateris Jurgis Skaityti daugiau»

Končių (Koncza) giminė Šešuolėliuose (Vilniaus apskr.) žinoma XIX -XX a. Žinoma, kad Medardas Končia (1808-1899) aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, bet bausmės išvengė. 1838 m. buvo ištremtas už dalyvavimą slaptose organizacijose, grįžęs mirė savo dvare Lokinėje. Medardas Končia turėjo tris …

Konča (Končia) Povilas Skaityti daugiau»

K. Gorskis (Gorski Konstanty, 1823-1864) – zoologijos profesorius. Gimė Salantuose, turtingoje bajorų šeimoje. Mokėsi Mintaujoje, gamtos mokslus studijavo Peterburgo (1843-1845) ir Tartu (1845-1848) universitetuose. Žinias gilino Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Zoologiją ir lyginamąją anatomiją dėstė Varšuvos medicinos-chirurgijos akademijoje (nuo 1862 …

Gorskis Konstantinas Skaityti daugiau»

Vienas žymiausių XVII a. Karaliaučiaus bibliofilų. Mokslus pradėjo Karaliaučiuje, magistro laipsnį gavo Lipske. Grįžęs iš Saksonijos, gavo leidimą dėstyti Albertinoje matematiką ir filosofiją. Domėjosi taip pat astronomija. Turėjo gausią biblioteką, rinko tam tikrų mokslo sričių- pirmiausia matematikos ir astronomijos- knygas. …

Bläsing David (1660-1719) Skaityti daugiau»

Nuo 1667 m. Karaliaučiaus universiteto logikos ir metafizikos profesorius, 2-jų tomų veikalo Organum Aristoteleum (Karaliaučius, 1668) autorius, 1679 m. tapo vyresniuoju alumnato inspektoriumi (šios abi pareigos minimos ekslibrise). 1694 m. elektoriaus reskriptu buvo paskirtas Pilies bibliotekos vadovu – Karaliaučiaus knygų …

Hedio Andreas (1640-1703) Skaityti daugiau»

Rönne (Roenne) Eugenijus Karolis Antanas Teofilis (1830-1895) Gimė 1830.01.01 d. Gargžduose, mirė 1895.12.13 d. Berlyne; poetas, dramaturgas. Gyveno savo gimtinėje, ten ir palaidotas. Rašė lenkų kalba, išleido kūrybos rinktinę „Poezye i prace dramatyczne“ (1878). Gargždų, vėliau ir Renavo dvaro savininkas. …

Rönne Eugenijus Skaityti daugiau»

Baronai von Rönne (Roenne) – sena giminė, paplitusi Livonijoje, Kurše, Danijoje ir Šiaurės Vokietijoje. Tyrinėtojai Kurše išskiria dvi giminės šakas ir vieną Livonijoje. Daugelio giminės narių gyvenime buvo svarbi karinė tarnyba. Von Roenne giminės Kurše pradininku tradiciškai laikomas Pūrės dvaro …

Rönne Skaityti daugiau»

Karłowicz Jan Aleksander (1836-1903) lenkų kalbininkas, etnografas, folkloristas, muzikologas. Gimė Subartonyse prie Merkinės, mirė Varšuvoje. 1852 m. baigė gimnaziją Vilniuje, studijavo Maskvos, Paryžiaus, Heidelbergo, Briuselio universitetuose. Kurį laiką dirbo Vilniuje, 1871-72 m. su šeima gyveno Paditvio dvare (Lydos apskr.), 1873-1882 …

Karłowicz Jan Aleksander Skaityti daugiau»

Branevo kolegija (1564-1773) Branevas (lenk. Braniewo, vok. Braunsberg, liet. Prūsa) – miestas Varmijos Mozūrų vaivadijoje (šiaurės rytų Lenkija). Iki XX a.miestas buvo Rytų Prūsijoje. 1564 m.kardinolas Stanislovas Hozijus (Hosius, Hozjusz) į Lenkiją pakvietė jėzuitus, jie įsikūrė Braneve, buvusiame pranciškonų vienuolyne. …

Branevo kolegija Skaityti daugiau»

Gaigalaitis Vilhelmas (1870-1945) – Mažosios Lietuvos politinis, religinis, visuomenės veikėjas, literatas. Evangelikų liuteronų kunigas (1900). Filosofijos daktaras (1900), Latvijos universiteto garbės daktaras (1933), 1892-96 Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900-19 m. kunigavo Klaipėdos krašte. 1903-18 m. Prūsijos …

Gaigalaitis Vilhelmas Skaityti daugiau»

Steponaitis Vytautas  (1893-1857) – karo istorikas, bibliografas. Nuo 1914 m. studijavo Maskvos komercijos institute. 1916 m. mobilizuotas  į Rusijos kariuomenę, baigė Odesos karo mokyklą, 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919-40 m. kariuomenės karininkas. 1926 m. baigė Aukštuosius  karininkų kursus, 1927-31 …

Steponaitis Vytautas Skaityti daugiau»

Račkus Aleksandras (1893-1965) – gydytojas, Lietuvos ir JAV lietuvių kultūros veikėjas, muziejininkas, numizmatas. 1905-07 m. mokėsi Kauno gimnazijoje, 1910 m. išvyko į JAV, kur mokėsi įvairiuose universitetuose ir įgijo medicinos ir chirurgijos daktaro laipsnį. Vertėsi gydytojo praktika Čikagoje, 1938-40 m. …

Račkus Aleksandras Skaityti daugiau»

Kirlys Jonas (1891-1985) – pedagogas, spaudos kolekcininkas. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje, Petrogrado mokytojų institute. 1911-19 m. dirbo Lietuvos žinių, Lietuvos ūkininko ir kitų periodinių leidinių redakcijose. 1919-57 m. mokytojavo. Nuo 1909 m. rinko, tyrė, platino lietuvių periodinę spaudą. 1932 m. …

Kirlys Jonas Skaityti daugiau»

Korwin-Kossakowski Stanisław Feliks (Szczęsny) Fortunat (1795-1872) – Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkas, egiptologas mėgėjas, literatas, dailininkas, Rusijos diplomatas. Savo dvaruose (Vaitkuškio, Didžiosios Berestovicos, Liachovičių) padarė pažangių reformų. 1857-1862 m. suprojektavo ir pastatydino neogotikinius Vaitkuškio dvaro rūmus, nutapė paveikslų Vaitkuškio, Pašilės, Dūkštų, …

Kosakovskis Stanislovas Feliksas (Ščensnas) Fortunatas Skaityti daugiau»

  Kosakovskiai, Kasakauskai (lenk. Korwin- Kossakowski), XVI-XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilę iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos), daugiausia dvarų LDK įsigijo XVII a. vid. vedybomis, vėliau supirkinėjo kitų bajorų dvarus. Vaitkuškio …

Kosakovskiai Skaityti daugiau»

Veikė 1912-1940 m. Vilniuje. Advokato, bibliofilo Tadeuszo Wróblewskio (1858-1925) 1913 m. įsteigta ir jo tėvų vardais pavadinta Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių viešosios bibliotekos draugija. Ją sudarė tikrieji nariai ir neribojamas skaičius narių rėmėjų. Draugija turėjo teisę laikyti biblioteką, archyvą, rengti …

Vrublevskių biblioteka Skaityti daugiau»

XIX a. vidurio bibliofilas. Lietuvos istorijos tyrinėtojas. Dirbdamas Kaune, buvo surinkęs didžiulę lituanistinę biblioteką, kurią naudojo savo istoriniams darbams apie Lietuvą. Tarp jo istorinių straipsnių pažymėtini „Istorinės pastabos apie Kauno gub. tautinę sudėtį“ („Pamiatnaja kniga Kovenskoj gub. Na 1861 god“; …

Prekier Jan Skaityti daugiau»

Antanas Tiškevičius (Tyszkiewicz Antoni, 1866-1919/1920?) gyveno Vilniuje, rūmuose Stepono gatvėje. Čia jis kaupė ir savo biblioteką. Iš Gorskių (Górski) buvo nupirkęs Vilniaus universiteto profesoriaus Mykolo Polinskio-Pelkos biblioteką. Vėliau jos rankraščius dovanojo Čartoriskių bibliotekai Krokuvoje, dalį knygų – įvairiems asmenims, o …

Tiškevičius Antanas Skaityti daugiau»

L. Uzembla (Uziębło, 1864-1942) – publicistas, kultūros veikėjas, bibliotekininkas, knygų ir grafikos rinkėjas, Senovės mėgėjų būrelio, Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugijos iniciatorius ir direktorius (1907-1915). Bendradarbiavo spausdinant Geografinį žodyną (Słownik geograficzny), spaudoje rašė apie Adomą Mickevičių, Syrokomlę, Vilniaus miesto …

Uziembła Lucjan Skaityti daugiau»

Biergelis Julijonas (1819-1885) – evangelikų reformatų kunigas, bibliofilas. Mokėsi Slucko evangelikų reformatų gimnazijoje, nuo 1842 m. studijavo teologiją Karaliaučiuje, vėliau dėstė tikybą Slucko gimnazijoje. Kaupė spaudą ir rankraščius apie reformaciją LDK. Jo bibliotekoje buvo apie 1500 veikalų, kurių dalį po …

Julian Biergiel Skaityti daugiau»

Bibliotekos fundatorius – kancleris Martynas von Wallenrodtas (1570-1632), Frankonijos riterių giminės, kurios vienas atstovų XIV a. apsistojo kryžiuočių ordino žemėse Prūsijoje, palikuonis. Jis turėjo surinkęs gausią rankraščių, per 3000 knygų ir įvairių muziejinių dalykų kolekciją. 1623 m. gaisro metu biblioteka …

Wallenrodtų biblioteka Skaityti daugiau»

Terciatas (Domus Tertiae Probationis Vilnensis, 1709-1773). Pradžioje Lietuvos jėzuitai turėjo savo terciatą Nesvyžiuje, kur baigę studijas, ordino kunigai, prieš darydami paskutiniuosius įžadus, vienerius metus gilindavo dvasinį gyvenimą. XVIII a. pradžioje įsteigti terciato namai Vilniuje, Šnipiškių priemiestyje. Juos fundavo Vilniaus žemės …

Terciatas Skaityti daugiau»

(Domus Professa Vilnensis, 1604-1773). Profesų namai Namuose gyveno kunigai ir broliai. Šie kunigai dažniausiai būdavo davę 4 įžadus (profesiją), todėl patys namai vadinami profesų namais. 1601 m. Lietuvos viceprovincijolas Povilas Bokša nupirko keletą namų miesto centre profesų namams, 1604-1616 m. …

Profesų namai Skaityti daugiau»

Noviciatas (Domus Probationis Vilnensis; Domus Primae et Secundae Probationis Vilnensis; 1604-1773). Noviciato namai įkurti, karaliui Zigmantui III Vazai jiems išlaikyti paskyrus Kundzino ir Sudervės palivarkus, dotacijas skyrė ir didikai (įvairiu metu jiems priklausė apie 25 dvarai). Noviciatas atidarytas 1605 m. netoli …

Noviciatas Skaityti daugiau»

Jėzaus Draugija (lot. Societas Jesu, sutrumpintai SJ arba SI) – Romos katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m. popiežiaus Pauliaus III bule Regimini militantis Ecclesiae. Ordinas buvo įsteigtas Paryžiuje, ispanų dvarininko Ignaco Lojolos (Ignacio Lopez de Loyola)(1491-1556). Pasižymėjo aktyvia apaštaline veikla: …

Jėzaus Draugija Skaityti daugiau»

Kosakovskis Mykolas Stanislovas (1883-1962), Lyduokių dvarininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, Lenkijos diplomatas, bankininkas. Šaltiniai Kisarauskas Vincas. Lietuvos knygos ženklai, 1518-1918. -Vilnius, 1984, p. 59.

Volteris Eduardas (Eduards Volters, 1865-1941) – kalbininkas baltistas , etnografas, tautosakininkas, bibliotekininkas. Baigė Rygos gimnaziją. Kalbotyrą, slavų filologiją studijavo Leipcigo,Tartu, Maskvos bei Charkovo universitetuose. 1885-1918 m. Peterburgo universiteto Lyginamosios kalbotyros katedroje skaitė baltų kalbų ir kultūros kursus. Nuo 1894 m. …

Volteris Eduardas Skaityti daugiau»

Valančius Motiejus (1801-1875) – Žemaičių vyskupas, rašytojas, knygų rengėjas ir leidėjas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje, vėliau ten (1840-1842 m.) bei 1842-1845 m. Peterburge profesoriavo. 1845-1850 m. buvo Varnių seminarijos rektorius. 1850 m. paskirtas Žemaičių vyskupu. Organizavo parapines …

Valančius Motiejus Skaityti daugiau»

Gintila Jonas Krizostomas (1788-1857) – kunigas, Žemaičių vyskupijos administratorius, teologijos daktaras, bibliofilas. Studijavo Kraslavos , Vilniaus kunigų seminarijose, Vilniaus universiteto Laisvųjų menų ir literatūros fakultete. 1822 m. paskirtas Žemaičių kapitulos kanauninku, 1828-1844 m. Žemaičių vyskupijos atstovas Dvasinėjė katalikų kolegijoje Sankt …

Gintila Jonas Krizostomas Skaityti daugiau»

Alekna Antanas (1872-1930) – kunigas, istorikas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Baigė Šiaulių gimnaziją, mokėsi Kauno kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje, nuo 1897 m. buvo įvairių parapijų vikaru. Žemaičių, vėliau Kauno metropolijos kapitulos kanauninkas. 1917-1922 m. Kauno kunigų seminarijos, 1922-1930 …

Alekna Antanas Skaityti daugiau»