Grafaitė Olga Oginskienė (Kalinowska – Ogińska) (apie 1820 – 1899) – Irenėjaus Kleopo Oginskio (1808-1863), kompozitoriaus Mykolo Kleopo sūnaus, antroji žmona, buvusi caro Aleksandro II rūmų freilina, Peterburge garsėjusi puikiu muzikiniu skoniu ir išsilavinimu. Jos tėvas buvo Lenkijos kariuomenės generolas …
T. P. Oginskis (1712-1783) – Vitebsko vaivados Marcijono ir Teresės Bžostovskaitės Oginskių sūnus, LDK didysis raštininkas, Trakų kaštelionas ir vaivada. Savo rezidenciją įkūrė Maladečne (Ašmenos pav.). Rūmuose turėjo didelę ir vertingą biblioteką, paveikslų galeriją. Domėjosi politine literatūra ir įkalbėjo Jurgį …
Plungės bibliotekos pagrindą galėjo sudaryti kompozitoriaus ir politinio veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) knygų rinkinys, jo sukauptas Zalesės dvare (Ašmenos pav.); jame daugiausia buvo knygų prancūzų kalba. Vėliau šis rinkinys buvo perkeltas į Rietavą ir Plungę. Per Pirmąjį pasaulinį …
Lermontovas Michailas (1814-1841) – rusų „aukso amžiaus“ poetas, romantinės rusų literatūros atstovas, tapytojas. Nacionalinėje bibliotekoje saugoma M. Lermontovui priklausiusi knyga – XVIII-XIX a. Europoje populiaraus rašytojo Salomono Gessnerio (1730-1788) poemos „Abelio mirtis“ vertimas į prancūzų kalbą – „Mort d’Abel, poëme …
Rönne (Roenne) Antanas (1794 – 1877) Renavo dvaro savininkas, 11 kartos Rönne giminės atstovas. Gimė 1794.11.12, mirė 1877.09.08 Renavo dvare. Renavo dvaro biblioteka buvo sukaupta ir sutvarkyta Antano Rönne. Knygų tikriausiai jau turėjo ir jo tėvas Feliksas Rönne, turtingas ir …
Tyzenhauzas Konstantinas – garsus ornitologas ir zoologas, gimė 1786 m. Žaludke (dab. Gardino sritis, Baltarusija), mirė 1853 m. Pastovyse (dab. Vitebsko sritis, Baltarusija). 1880 m. jo ir šeimos palaikai buvo perlaidoti Rokiškio bažnyčios katakombose. Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus, buvo …
Tyzenhauzai (Tiesenhausen, Tysenhausenhauz) – Livonijos, LDK, Lietuvos didikų giminė. Giminės herbas – Buivolas. Tyzenhauzai kilę iš Šlėzvigo-Holšteino žemės. XII a. pab. su Kalavijuočių ordino riteriais apsigyveno dabartinės Rygos apylinkėse, XIII a. pr. – ir Rygoje. Nuo 1237 m. užėmė aukštas …
Weyssenhoff (Weyss, Weyssenhoff) – sena „Gulbės” herbo riterių baronų giminė, XVII a. apsigyvenusi Livonijoje ir sulenkėjusi. Žymesni keli šios giminės atstovai: Henrikas Vaisenhofas (Henryk Bonawentura Kazimierz Weyssenhoff,(1859 m. prie Kauno –1922 m. Varšuvoje)- lenkų dailininkas. Šeima už dalyvavimą 1863 m. …
Weysenhoff Juozapas (Józef Weyssenhoff, 1860 m. Palenkėje – 1932 m. Varšuvoje) – rašytojas, poetas, literatūros kritikas, leidėjas. Vaikystę praleido Vilniuje ir Žemaitijoje, baigė Varšuvos gimnaziją, 1879-1884 m. studijavo teisę Dorpato universitete. Vėliau ūkininkavo paveldėtame Samoklenskų (Samoklęski) dvare Liublino vaivadijoje. Nuo …
Jagomastas Enzys (1870-1941) – Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas, Tilžės akto (1918 m.) signataras. Baigęs Lumpėnų pradinę mokyklą, 1884-1888 m. mokėsi raidžių rinkėjo profesijos, po to dirbo spaustuvininku pas Ottą von Mauderodę. Savo lėšomis 1895 m. …
Didžiulis Stanislovas (1850-1927) – kultūros ir visuomenės veikėjas, bibliografas, bibliofilas. Gimė 1850 m. lapkričio 26 d. pasiturinčių bajorų Jono Didžiulio ir Bogumilos Šklinskaitės šeimoje Griežionėlių dvarelyje, Andrioniškio valsčiuje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1863 m. išėjo iš IV klasės. Vėliau privačiai mokėsi …
Anuškinas Aleksandras (1903-1978) – žurnalistas, knygotyrininkas, bibliofilas. Gimė 1903 m. Čerencove, Leningrado srityje, mirė 1978 m. Jaltoje. 1930 m. baigęs Maskvos žurnalistikos institutą, dirbo žurnalistu Lietuvoje, Kazachstane, Kazanėje, Kryme; 1946-1953 m. buvo laikraščio „Sovetskaja Litva“ redaktoriumi. 1962 m. parašė …
1387 m. įvedus krikščionybę Lietuvoje, 1388 m. popiežius Urbonas VI Poznanės vyskupą Dobrogostą įpareigojo kanoniškai sutvarkyti Vilniaus vyskupijos įsteigimą. Dobrogostas 1387 m. Vilniuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos funduotai bažnyčiai suteikė katedros titulą, pirmuoju vyskupu paskyrė pranciškoną Andrių …
(Vilniaus buvęs misionierių vienuolynas ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia bei buvęs šaričių vienuolynas) 1687 m. misionieriai apsigyveno Vilniaus vaivadienės Kotrynos Radvilienės dovanotuose Sanguškų rūmuose, Subačiaus priemiestyje, kur vėliau išaugo ansamblis – bažnyčia, Sanguškų rūmai, vienuolyno namas, oficina, ūkinis pastatas.Vienuolynas …
Vienuolių trinitorių ir LDK etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos (1637-1720) iniciatyva Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir vienuolynas 1694-1717 m. pastatyti Sapiegų rezidencijos teritorijoje Vilniuje. Barokinę bažnyčią suprojektavo ir papuošė italų skulptorius ir architektas Pjetras Pertis (1648-1714). Bažnyčioje buvo …
Vilniaus (Antakalnio) buvęs Trinitorių vienuolynas ir Viešpaties Jėzaus bažnyčia Skaityti daugiau»
Trinitoriai į Vilnių atvyko XVII a. pab., apsistojo kaime prie miesto, kuris gavo jų pavadinimą – Trinapolis. 1703 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis fundavo bažnyčią ir vienuolyną. 1722 m. pastatyti mūriniai pastatai, 1750-60 m. perstatyti rokoko stiliumi. 1832 …
Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčios ir vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»
Sovetskas arba Tilžė (vok. Tilsit) – miestas dab. Rusijoje, Kaliningrado srityje. Iki 1945 m. buvo Mažosios Lietuvos – Prūsijos kunigaikštystės dalies – miestas. Lietuvybei svarbi Tilžės gimnazija, veikusi 1586-1944 m. Įkurta kunigaikščio Alberto Frydricho įsakymu, pavadinta Fürstenschule (Kunigaikščio mokykla). Tai …
Jokūbas Kazimieras Geištoras (lenk. Gieysztor), 1827-1897, antikvaras, publicistas, memuaristas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Mokėsi Vilniuje, Peterburgo universitete studijavo teisę. Nuo 1848 m. gyveno savo Ignacogrado dvare prie Kėdainių. 1861 m. įkūrė piliečių organizaciją, artimą baltųjų politinei grupuotei. Kauno klubo bibliotekai …
Karolis Hryneveckis (Hryniewiecki Karol) (1841.XII.13 Pulšėje (Palenkės vaivadija) – 1929.IV.14 Lvove) -Vilniaus vyskupas ir politinis veikėjas, 1921 m. pasiuntinys į Vidurio Lietuvos Respublikos Seimą. 1869-77 m. buvo Dvasinės katalikų akademijos Sankt Peterburge profesoriumi, vėliau Mogiliavo dvasinės seminarijos rektoriumi. 1883 m. …
Lietuvoje dominikonai pradėjo kurtis Mindaugo laikais. LDK daugiausia jų vienuolynų atsirado XVII a., 1647 m. įkurta Lietuvos Šv. Angelų sargų provincija su centru prie Šv. Dvasios bažnyčios Vilniuje. Manoma, pirmoji bažnyčia (Vilniaus Dominikonų bažnyčia) pastatyta apie 1323 m. Lietuvos didysis …
Merkelis Giedraitis (apie 1536-1609) – iš Giedraičių giminės kilęs kunigaikštis, Žemaičių vyskupas, kontrreformacijos veikėjas. Rūpinosi katalikybės stiprinimu, žmonių švietimu, lietuvių kalbos bažnyčiose vartojimu ir ją mokančių kunigų rengimu. Inicijavo pirmąjį lietuviškų knygų LDK pasirodymą, globojo M. Strijkovskį, M. Daukšą, išleido …
Elzė Paulauskaitė-Ožeškienė-Nagorskienė (lenk. Eliza Pawłowska Orzeszkowa Nahorska) 1841-1910, lenkų rašytoja, novelistė, publicistė. Mokėsi namuose, prižiūrima guvernantės, 1852-57 m. lankė moterų katalikių parapinę mokyklą Varšuvoje. Aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. Pirmoji jos novelė „Vaizdelis iš bado metų“ (Obrazek z lat głodowych) …
S. Daukantas (1793-1864) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. 1822 m. baigęs Vilniaus universitetą, tarnavo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje, nuo 1835 m. Senato valdininkas Sankt Peterburge, didesnę tarnybos laiko dalį dirbęs Lietuvos Metrikos metrikanto padėjėju. 1850 …
Joachimas Liutauras Chreptavičius (Chreptowicz Joachim Litawor), 1729-1812, Vilniaus akademijos auklėtinis, Edukacinės komisijos steigimo iniciatorius ir narys, pažangių reformų šalininkas, ATR valstybės veikėjas, paskutinis LDK kancleris. Publicistas, poetas ir vertėjas. Nuo jaunystės buvo aistringas bibliofilas, knygų žinovas ir senų rankraštinių dokumentų …
Adomas Chreptavičius (Chreptowicz) 1768-1844 , Joachimo Liutauro sūnus, mokęsis Vilniaus akademijoje, 1794 m. T. Kosciuškos sukilimo dalyvis, Vilniaus apskrities mokyklų vizitatorius, 1818 m. Vilniaus universiteto profesūros pastangomis įkurtos Vilniaus knygų leidėjų (tipografų) draugijos vicepirmininkas, Vilniaus labdarybės draugijos pirmininkas (1834 m.), …
K. K. Bžostovskis (Brzostowski, 1644-1722) – vyskupas, visuomenės ir politinis veikėjas. Studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Romoje, nuo 1669 m. Vilniaus kapitulos narys, 1671 m. LDK sekretorius, nuo 1687 m. Vilniaus vyskupas. Palaikė unitus, rūpinosi vienuolijomis – Vilniuje įkurdino trinitorius, …
Ekslibrisai Sapiega Juozapas Stanislovas (Sapieha Józef Stanisław, Iosephus), 1708-1751 Juozapas Stanislovas – Sapiegų giminės Ružanų (Čerėjos) linijos atstovas, Vilniaus katedros klebonas, Vilniaus vyskupas sufraganas (nuo 1736 m.), Lietuvos dvasinis referendorius. Iki 1727 m. mokėsi jėzuitų kolegijoje Braneve, vėliau vienuolių misijonierių …
Ekslibrisai: Sapiega Jonas Frydrichas (Sapieha Joannes Fridericus, Jan Fryderyk), 1680-1751 Jonas Frydrichas – Sapiegų Kodno šakos atstovas, vienas žymiausių to meto Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valstybės veikėjų, literatas. 1691-1695 m. mokėsi Lietuvos Brastoje, Liubline ir Varšuvoje, vėliau keliavo po Vakarų …
Sapiegos rusėnų kilmės LDK didikų giminė (herbas Lis), išgarsėjusi XVII a. Kildinama iš didžiojo kunigaikščio raštininko Simono (Semen Sopiż, Sapacz), minimo nuo XV a. vid. Nuo jo sūnų prasidėjo dvi giminės linijos, gyvuojančios iki šiol: Bagdono palikuonys pradėjo Ružanų (Sieversko, …
Ekslibrisai: Žygimantas Augustas (1520-1572), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, buvo aistringas bibliofilas, jo biblioteką Vilniuje sudarė apie 4000 tomų (tikslaus knygų skaičiaus nenustatyta), jų vertė siekė 10 000 auksinų. Manoma, kad knygas jis pradėjo kaupti 1547 m. 1544-1565 m. …
Antspaudai: Įrašai: Pliateris Jurgis (1810-1836), lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas, bibliografas. Plateris, Pliateris, Plioteris Jurgis I Konstantinas gimė 1810 m. Švėkšnoje, gausioje (buvo 11 vaikų) grafo Jurgio ir kunigaikštytės Karolinos Giedraitytės Broel Pliaterių šeimoje. Mokėsi Kražių ir Vilniaus gimnazijose, 1828 …
Biržų gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1455 m. Nuo XVI a. iki 1804 m. Biržus valdė Radvilos. 1549 m. patvirtintas Biržų kunigaikštystės statusas. 1589 m. miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. 1804 m. Biržai įkeisti Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. …
Končių (Koncza) giminė Šešuolėliuose (Vilniaus apskr.) žinoma XIX -XX a. Žinoma, kad Medardas Končia (1808-1899) aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, bet bausmės išvengė. 1838 m. buvo ištremtas už dalyvavimą slaptose organizacijose, grįžęs mirė savo dvare Lokinėje. Medardas Končia turėjo tris …
K. Gorskis (Gorski Konstanty, 1823-1864) – zoologijos profesorius. Gimė Salantuose, turtingoje bajorų šeimoje. Mokėsi Mintaujoje, gamtos mokslus studijavo Peterburgo (1843-1845) ir Tartu (1845-1848) universitetuose. Žinias gilino Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Zoologiją ir lyginamąją anatomiją dėstė Varšuvos medicinos-chirurgijos akademijoje (nuo 1862 …
I. D. P. Lopacinskis (Łopaciński Ignacy Dominik Franciszek, 1822-1882) – Sarijos (Vitebsko gub.) ir Kairėnų (prie Vilniaus) dvarininkas. Domėjosi matematikos ir gamtos mokslais, gyveno Sarijoje, ūkininkavo,1856 m. išrinktas Drisos pavieto bajorų maršalka. Dar iki 1863 m. sukilimo aktyviai dalyvavo pusiau …
Vienas žymiausių XVII a. Karaliaučiaus bibliofilų. Mokslus pradėjo Karaliaučiuje, magistro laipsnį gavo Lipske. Grįžęs iš Saksonijos, gavo leidimą dėstyti Albertinoje matematiką ir filosofiją. Domėjosi taip pat astronomija. Turėjo gausią biblioteką, rinko tam tikrų mokslo sričių- pirmiausia matematikos ir astronomijos- knygas. …
Nuo 1667 m. Karaliaučiaus universiteto logikos ir metafizikos profesorius, 2-jų tomų veikalo Organum Aristoteleum (Karaliaučius, 1668) autorius, 1679 m. tapo vyresniuoju alumnato inspektoriumi (šios abi pareigos minimos ekslibrise). 1694 m. elektoriaus reskriptu buvo paskirtas Pilies bibliotekos vadovu – Karaliaučiaus knygų …
XIX a. Karaliaučiaus universitete buvo apie dešimtį įvairių seminarų (lietuvių, lenkų, vėliau ir prancūzų kalbų, teologijos, filologijos, istorijos, medicinos, gamtos mokslų, matematikos ir kt.), institutų, prie jų paprastai veikė ir bibliotekos. 1718 m. Albertinoje buvo atidaryta Lietuvių kalbos katedra – …
Rönne (Roenne) Eugenijus Karolis Antanas Teofilis (1830-1895) Gimė 1830.01.01 d. Gargžduose, mirė 1895.12.13 d. Berlyne; poetas, dramaturgas. Gyveno savo gimtinėje, ten ir palaidotas. Rašė lenkų kalba, išleido kūrybos rinktinę „Poezye i prace dramatyczne“ (1878). Gargždų, vėliau ir Renavo dvaro savininkas. …
Baronai von Rönne (Roenne) – sena giminė, paplitusi Livonijoje, Kurše, Danijoje ir Šiaurės Vokietijoje. Tyrinėtojai Kurše išskiria dvi giminės šakas ir vieną Livonijoje. Daugelio giminės narių gyvenime buvo svarbi karinė tarnyba. Von Roenne giminės Kurše pradininku tradiciškai laikomas Pūrės dvaro …
Karłowicz Jan Aleksander (1836-1903) lenkų kalbininkas, etnografas, folkloristas, muzikologas. Gimė Subartonyse prie Merkinės, mirė Varšuvoje. 1852 m. baigė gimnaziją Vilniuje, studijavo Maskvos, Paryžiaus, Heidelbergo, Briuselio universitetuose. Kurį laiką dirbo Vilniuje, 1871-72 m. su šeima gyveno Paditvio dvare (Lydos apskr.), 1873-1882 …
Branevo kolegija (1564-1773) Branevas (lenk. Braniewo, vok. Braunsberg, liet. Prūsa) – miestas Varmijos Mozūrų vaivadijoje (šiaurės rytų Lenkija). Iki XX a.miestas buvo Rytų Prūsijoje. 1564 m.kardinolas Stanislovas Hozijus (Hosius, Hozjusz) į Lenkiją pakvietė jėzuitus, jie įsikūrė Braneve, buvusiame pranciškonų vienuolyne. …
Ščiutino (dab. Baltarusija) pijorų vienuolynas įkurtas Jurgio Hlebickio-Juozapavičiaus 1718 m. Čia buvo Lietuvos pijorų provinciolo rezidencija ir kunigų seminarija – filosofijos ir teologijos studijos. Kolegija atidaryta 1718 m., vėliau Edukacinė komisija ją pavertė 3 klasių mokykla, skirta lietuviams. 1782 m. …
Kolegiją jėzuitai įkūrė 1654 m., ją fundavo LDK paiždininkis Stanislovas Beinartas, užrašydamas po mirties palivarką su 6 kaimais. 1655 m. atidaryta mokykla su gramatikos klase, vėliau prisidėjo sintaksės, poetikos ir retorikos klasės – t.y. buvo dėstomas pradžios ir vidurinio mokslo …
Įsteigta 1608 m. jėzuitų misijoje Kražiuose, nuo 1615 m. veikė jėzuitų rezidencijoje, nuo 1618 m. Kražių kolegijoje. Panaikinus jėzuitų ordiną, kolegija liko Kražiuose ir 1773-97m. priklausė Edukacinės komisijos apygardai, 1797-1817 m. Kolainių karmelitų apskrities mokyklai, 1817-44 m. Vilniaus universiteto gimnazijai, …
Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos brolių ordinas įkurtas 1150 m. Palestinoje, XIII a. persikėlė į Europą, centras Romoje, vadovauja generolas. Jie dirba daugelyje sielovados, mokslo, švietimo sričių. XV a. ordinas reformuotas, 1563 m. Ispanijoje įkurtas basųjų karmelitų ordinas (atšaka). Į …
Gardino basųjų karmelitų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»
Pijorų vienuolija įkurta 1617 m. Romoje. Jos tikslas – krikščioniškas jaunimo auklėjimas mokyklose. Prie visų jų vienuolynų veikė kolegijos, o rezidencijose – bent pradžios mokyklos. Jose buvo dėstomi gamtos mokslai, literatūra, kalbos, jos turėjo bibliotekas, laboratorijas, botanikos sodus ir kt. …
Gaigalaitis Vilhelmas (1870-1945) – Mažosios Lietuvos politinis, religinis, visuomenės veikėjas, literatas. Evangelikų liuteronų kunigas (1900). Filosofijos daktaras (1900), Latvijos universiteto garbės daktaras (1933), 1892-96 Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900-19 m. kunigavo Klaipėdos krašte. 1903-18 m. Prūsijos …
Steponaitis Vytautas (1893-1857) – karo istorikas, bibliografas. Nuo 1914 m. studijavo Maskvos komercijos institute. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Odesos karo mokyklą, 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919-40 m. kariuomenės karininkas. 1926 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1927-31 …
Račkus Aleksandras (1893-1965) – gydytojas, Lietuvos ir JAV lietuvių kultūros veikėjas, muziejininkas, numizmatas. 1905-07 m. mokėsi Kauno gimnazijoje, 1910 m. išvyko į JAV, kur mokėsi įvairiuose universitetuose ir įgijo medicinos ir chirurgijos daktaro laipsnį. Vertėsi gydytojo praktika Čikagoje, 1938-40 m. …
Kirlys Jonas (1891-1985) – pedagogas, spaudos kolekcininkas. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje, Petrogrado mokytojų institute. 1911-19 m. dirbo Lietuvos žinių, Lietuvos ūkininko ir kitų periodinių leidinių redakcijose. 1919-57 m. mokytojavo. Nuo 1909 m. rinko, tyrė, platino lietuvių periodinę spaudą. 1932 m. …
Vilniaus mokslo bičiulių draugija (Towarzystwo przyjaciół nauk w Wilnie) veikė 1907-1941 m. Jos bibliotekos pagrindą sudarė Vilniuje nuo 1899 m. veikusio slapto Senovės mėgėjų būrelio 242 tomai. Biblioteka įkurta 1907 m. Ji pasipildydavo iš gausių įvairių asmenų dovanų. 1914 m. …
Vilniaus mokslo bičiulių draugijos biblioteka Skaityti daugiau»
Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugija (T-wo Muzeum Nauki i Sztuki w Wilnie) įkurta 1906 m. Draugiją įregistravus, jos vicepirmininku buvo išrinktas Antanas Tiškevičius. Jis muziejui padovanojo dalį savo rinkinių. Draugijos biblioteka buvo nedidelė. 1914 m., kai buvo perduota Vilniaus …
Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugijos biblioteka Skaityti daugiau»
Korwin-Kossakowski Stanisław Feliks (Szczęsny) Fortunat (1795-1872) – Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkas, egiptologas mėgėjas, literatas, dailininkas, Rusijos diplomatas. Savo dvaruose (Vaitkuškio, Didžiosios Berestovicos, Liachovičių) padarė pažangių reformų. 1857-1862 m. suprojektavo ir pastatydino neogotikinius Vaitkuškio dvaro rūmus, nutapė paveikslų Vaitkuškio, Pašilės, Dūkštų, …
Kosakovskis Stanislovas Feliksas (Ščensnas) Fortunatas Skaityti daugiau»
Kosakovskiai, Kasakauskai (lenk. Korwin- Kossakowski), XVI-XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilę iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos), daugiausia dvarų LDK įsigijo XVII a. vid. vedybomis, vėliau supirkinėjo kitų bajorų dvarus. Vaitkuškio …
Sluckas (dab. Baltarusija) nuo XIV a. įėjo į LDK sudėtį. Iki 1600 m. jį valdė kunigaikščiai Olelkaičiai, 1600 m. vedybų keliu atiteko Jonušui Radvilai. Nuo XVII a. iki XIX a. Sluckas buvo vienas pagrindinių kalvinizmo ir vienas žymiausių to meto …
Tai bene seniausia Lietuvos biblioteka, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo įsteigta 1557 m. prie Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios. Biblioteka labai nukentėjo gaisrų ir religinių sąmyšių metu 1591, 1611ir 1639 m., perkelta į Radvilų valdas Alantą, 1642 m. pervežta į Kėdainius, uždarius …
Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka Skaityti daugiau»
Veikė 1912-1940 m. Vilniuje. Advokato, bibliofilo Tadeuszo Wróblewskio (1858-1925) 1913 m. įsteigta ir jo tėvų vardais pavadinta Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių viešosios bibliotekos draugija. Ją sudarė tikrieji nariai ir neribojamas skaičius narių rėmėjų. Draugija turėjo teisę laikyti biblioteką, archyvą, rengti …
XIX a. vidurio bibliofilas. Lietuvos istorijos tyrinėtojas. Dirbdamas Kaune, buvo surinkęs didžiulę lituanistinę biblioteką, kurią naudojo savo istoriniams darbams apie Lietuvą. Tarp jo istorinių straipsnių pažymėtini „Istorinės pastabos apie Kauno gub. tautinę sudėtį“ („Pamiatnaja kniga Kovenskoj gub. Na 1861 god“; …
Antanas Tiškevičius (Tyszkiewicz Antoni, 1866-1919/1920?) gyveno Vilniuje, rūmuose Stepono gatvėje. Čia jis kaupė ir savo biblioteką. Iš Gorskių (Górski) buvo nupirkęs Vilniaus universiteto profesoriaus Mykolo Polinskio-Pelkos biblioteką. Vėliau jos rankraščius dovanojo Čartoriskių bibliotekai Krokuvoje, dalį knygų – įvairiems asmenims, o …
L. Uzembla (Uziębło, 1864-1942) – publicistas, kultūros veikėjas, bibliotekininkas, knygų ir grafikos rinkėjas, Senovės mėgėjų būrelio, Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugijos iniciatorius ir direktorius (1907-1915). Bendradarbiavo spausdinant Geografinį žodyną (Słownik geograficzny), spaudoje rašė apie Adomą Mickevičių, Syrokomlę, Vilniaus miesto …
Biergelis Julijonas (1819-1885) – evangelikų reformatų kunigas, bibliofilas. Mokėsi Slucko evangelikų reformatų gimnazijoje, nuo 1842 m. studijavo teologiją Karaliaučiuje, vėliau dėstė tikybą Slucko gimnazijoje. Kaupė spaudą ir rankraščius apie reformaciją LDK. Jo bibliotekoje buvo apie 1500 veikalų, kurių dalį po …
Bibliotekos fundatorius – kancleris Martynas von Wallenrodtas (1570-1632), Frankonijos riterių giminės, kurios vienas atstovų XIV a. apsistojo kryžiuočių ordino žemėse Prūsijoje, palikuonis. Jis turėjo surinkęs gausią rankraščių, per 3000 knygų ir įvairių muziejinių dalykų kolekciją. 1623 m. gaisro metu biblioteka …
Terciatas (Domus Tertiae Probationis Vilnensis, 1709-1773). Pradžioje Lietuvos jėzuitai turėjo savo terciatą Nesvyžiuje, kur baigę studijas, ordino kunigai, prieš darydami paskutiniuosius įžadus, vienerius metus gilindavo dvasinį gyvenimą. XVIII a. pradžioje įsteigti terciato namai Vilniuje, Šnipiškių priemiestyje. Juos fundavo Vilniaus žemės …
(Domus Professa Vilnensis, 1604-1773). Profesų namai Namuose gyveno kunigai ir broliai. Šie kunigai dažniausiai būdavo davę 4 įžadus (profesiją), todėl patys namai vadinami profesų namais. 1601 m. Lietuvos viceprovincijolas Povilas Bokša nupirko keletą namų miesto centre profesų namams, 1604-1616 m. …
Vilniaus akademija bei jėzuitų kolegija (Academia Vilnensis, Collegium academicum Vilnense, Collegium Vilnense Societatis Iesu, 1569-1773) Jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 m., pradžoje mokė privačiai, oficialiai kolegija, funduota Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus, atidaryta 1570 m. 1579.IV.1 Stepono Batoro privilegija mokykla tapo …
Seminarija įkurta vyskupo Jurgio Radvilos 1582 m. Pradžioje glaudėsi vyskupo rūmuose, jai vadovavo jėzuitai, prižiūrėjo Vilniaus kapitula. Tačiau dėl menkų lėšų joje mokydavosi tik 6-8 klierikai, gabiausius siuntė į Vilniaus akademiją. Dėl dažnų konfliktų su kapitula jėzuitai 1652 m. atsisakė …
Vilniaus diecezinės seminarijos biblioteka Skaityti daugiau»
Noviciatas (Domus Probationis Vilnensis; Domus Primae et Secundae Probationis Vilnensis; 1604-1773). Noviciato namai įkurti, karaliui Zigmantui III Vazai jiems išlaikyti paskyrus Kundzino ir Sudervės palivarkus, dotacijas skyrė ir didikai (įvairiu metu jiems priklausė apie 25 dvarai). Noviciatas atidarytas 1605 m. netoli …
Jėzaus Draugija (lot. Societas Jesu, sutrumpintai SJ arba SI) – Romos katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m. popiežiaus Pauliaus III bule Regimini militantis Ecclesiae. Ordinas buvo įsteigtas Paryžiuje, ispanų dvarininko Ignaco Lojolos (Ignacio Lopez de Loyola)(1491-1556). Pasižymėjo aktyvia apaštaline veikla: …
LDK pakancleris ir Telšių seniūnas Povilas Sapiega su žmona Kotryna Goslauskaite-Sapiegiene 1624 m. įkūrė Telšiuose Šv. Pranciškaus ordino Mažųjų brolių (bernardinų) vienuolyną. Karalius Zigmantas III Vaza patvirtino įkūrimą ir dovanojo žemės sklypą, lėšas skyrė didikai. XVII a. pab. buvo pastatytas …
Bernardinai Tytuvėnuose apsistojo apie 1614 m., tuometiniam Tytuvėnų savininkui Andriui Valavičiui surašius aktą dėl ketinimo steigti vienuolyną. Po jo mirties statybos ėmėsi jo broliai Eustachijus, Jeronimas ir Paulius Valavičiai. Dabartinis vienuolyno ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kompleksas galutinai suformuotas XVIII …
Kosakovskis Mykolas Stanislovas (1883-1962), Lyduokių dvarininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, Lenkijos diplomatas, bankininkas. Šaltiniai Kisarauskas Vincas. Lietuvos knygos ženklai, 1518-1918. -Vilnius, 1984, p. 59.
Volteris Eduardas (Eduards Volters, 1865-1941) – kalbininkas baltistas , etnografas, tautosakininkas, bibliotekininkas. Baigė Rygos gimnaziją. Kalbotyrą, slavų filologiją studijavo Leipcigo,Tartu, Maskvos bei Charkovo universitetuose. 1885-1918 m. Peterburgo universiteto Lyginamosios kalbotyros katedroje skaitė baltų kalbų ir kultūros kursus. Nuo 1894 m. …
Valančius Motiejus (1801-1875) – Žemaičių vyskupas, rašytojas, knygų rengėjas ir leidėjas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje, vėliau ten (1840-1842 m.) bei 1842-1845 m. Peterburge profesoriavo. 1845-1850 m. buvo Varnių seminarijos rektorius. 1850 m. paskirtas Žemaičių vyskupu. Organizavo parapines …
Karaliaučiaus (vok. Königsberg, lenk. Królewiec, lot. Regiomontium) universitetas arba Albertina (nuo steigėjo vardo) – viena seniausių ir garsiausių Vidurio Europos aukštųjų mokyklų, veikusi 1544-1945 m. 1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis įsteigė aukštesniąją mokyklą – partikuliarą dvasininkams rengti, kurios vedėju …
Seminariją įkūrė vyskupas Merkelis Giedraitis Varniuose (veikė 1576-1609); 1622 m. atnaujinta Kražiuose, 1741 m. grąžinta į Varnius, 1865 m. perkelta į Kauną, nuo 1936 m. vadinama Kauno metropolijos, nuo 1938 m. – Tarpdiecezine kunigų seminarija. Biblioteka susidarė iš Žemaičių vyskupų …
1750 m. Prienų seniūnijoje, Starapolės miestelyje prie Šešupės, įsikūrė vienuolių marijonų rezidencija. Oficialiai vienuolynas įkurtas 1758 m.- marijonų garbei ir jų įkurtas miestelis pavadintas „Marijampole”. Kaip ir kiekviename vienuolyne, jame egzistavo biblioteka. Marijonų veikimas sustabdytas po 1863 m. sukilimo, jiems uždrausta …
Marijampolės marijonų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»
Gotthold Friedrich August (1778-1858) – vokiečių pedagogas, muzikos teoretikas, asmeninės bibliotekos savininkas, kurią po jo mirties perėmė Karaliaučiaus universitetas. Lankė gimnaziją Berlyne, nuo 1798 m. studijavo Halės universitete klasikinę filologiją pas Fridrichą Augustą Volfą (Wolf), 1801 m. išklausė Fridricho Gedike …
Gintila Jonas Krizostomas (1788-1857) – kunigas, Žemaičių vyskupijos administratorius, teologijos daktaras, bibliofilas. Studijavo Kraslavos , Vilniaus kunigų seminarijose, Vilniaus universiteto Laisvųjų menų ir literatūros fakultete. 1822 m. paskirtas Žemaičių kapitulos kanauninku, 1828-1844 m. Žemaičių vyskupijos atstovas Dvasinėjė katalikų kolegijoje Sankt …
Alekna Antanas (1872-1930) – kunigas, istorikas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Baigė Šiaulių gimnaziją, mokėsi Kauno kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje, nuo 1897 m. buvo įvairių parapijų vikaru. Žemaičių, vėliau Kauno metropolijos kapitulos kanauninkas. 1917-1922 m. Kauno kunigų seminarijos, 1922-1930 …