Grafaitė Olga Oginskienė (Kalinowska – Ogińska) (apie 1820 – 1899) – Irenėjaus Kleopo Oginskio (1808-1863), kompozitoriaus Mykolo Kleopo sūnaus, antroji žmona, buvusi caro Aleksandro II  rūmų freilina, Peterburge garsėjusi puikiu muzikiniu skoniu ir išsilavinimu. Jos tėvas buvo Lenkijos kariuomenės generolas …

Oginskienė-Kalinowska Olga Skaityti daugiau»

T. P. Oginskis (1712-1783) – Vitebsko vaivados Marcijono ir Teresės Bžostovskaitės Oginskių sūnus, LDK didysis raštininkas, Trakų kaštelionas ir vaivada. Savo rezidenciją įkūrė Maladečne (Ašmenos pav.). Rūmuose turėjo didelę ir vertingą biblioteką, paveikslų galeriją. Domėjosi politine literatūra ir įkalbėjo Jurgį …

Oginskis Tadas Pranciškus Skaityti daugiau»

  Plungės bibliotekos pagrindą galėjo sudaryti kompozitoriaus ir politinio veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) knygų rinkinys, jo sukauptas Zalesės dvare (Ašmenos pav.); jame daugiausia buvo knygų prancūzų kalba. Vėliau šis rinkinys buvo perkeltas į Rietavą ir Plungę. Per Pirmąjį pasaulinį …

Oginskių biblioteka Plungėje Skaityti daugiau»

Lermontovas Michailas (1814-1841) – rusų „aukso amžiaus“ poetas, romantinės rusų literatūros atstovas, tapytojas. Nacionalinėje bibliotekoje saugoma M. Lermontovui priklausiusi knyga – XVIII-XIX a. Europoje populiaraus rašytojo Salomono Gessnerio (1730-1788) poemos „Abelio mirtis“ vertimas į prancūzų kalbą – „Mort d’Abel, poëme …

Lermontovas Michailas Skaityti daugiau»

Rönne (Roenne) Antanas (1794 – 1877) Renavo dvaro savininkas, 11 kartos Rönne giminės atstovas. Gimė 1794.11.12, mirė 1877.09.08 Renavo dvare. Renavo dvaro biblioteka buvo sukaupta ir sutvarkyta Antano Rönne. Knygų tikriausiai jau turėjo ir jo tėvas Feliksas Rönne, turtingas ir …

Rönne (Roenne) Antanas Skaityti daugiau»

Tyzenhauzai  (Tiesenhausen, Tysenhausenhauz) – Livonijos, LDK, Lietuvos didikų giminė. Giminės herbas – Buivolas. Tyzenhauzai kilę iš Šlėzvigo-Holšteino žemės. XII a. pab. su Kalavijuočių ordino riteriais apsigyveno dabartinės Rygos apylinkėse, XIII a. pr. – ir Rygoje. Nuo 1237 m. užėmė aukštas …

Tyzenhauzai Skaityti daugiau»

Weyssenhoff (Weyss, Weyssenhoff) – sena „Gulbės” herbo riterių baronų giminė, XVII a. apsigyvenusi Livonijoje ir sulenkėjusi. Žymesni keli šios giminės atstovai: Henrikas Vaisenhofas (Henryk Bonawentura Kazimierz Weyssenhoff,(1859 m. prie Kauno –1922 m. Varšuvoje)- lenkų dailininkas. Šeima už dalyvavimą 1863 m. …

Weyssenhoff Skaityti daugiau»

Weysenhoff Juozapas (Józef Weyssenhoff, 1860 m. Palenkėje – 1932 m. Varšuvoje) –  rašytojas, poetas, literatūros kritikas, leidėjas. Vaikystę praleido Vilniuje ir Žemaitijoje, baigė Varšuvos gimnaziją, 1879-1884 m. studijavo teisę Dorpato universitete. Vėliau ūkininkavo paveldėtame Samoklenskų (Samoklęski) dvare Liublino vaivadijoje. Nuo …

Weysenhoff Juozapas Skaityti daugiau»

Didžiulis Stanislovas (1850-1927) – kultūros ir visuomenės veikėjas, bibliografas, bibliofilas. Gimė 1850 m. lapkričio 26 d. pasiturinčių bajorų Jono Didžiulio ir Bogumilos Šklinskaitės šeimoje Griežionėlių dvarelyje, Andrioniškio valsčiuje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1863 m. išėjo iš IV klasės. Vėliau privačiai mokėsi …

Didžiulis Stanislovas Skaityti daugiau»

   Anuškinas Aleksandras (1903-1978) – žurnalistas, knygotyrininkas, bibliofilas. Gimė 1903 m. Čerencove, Leningrado srityje, mirė 1978 m. Jaltoje. 1930 m. baigęs Maskvos žurnalistikos institutą, dirbo žurnalistu Lietuvoje, Kazachstane, Kazanėje, Kryme; 1946-1953 m. buvo laikraščio „Sovetskaja Litva“ redaktoriumi. 1962 m. parašė …

Anuškinas Aleksandras Skaityti daugiau»

     1387 m. įvedus krikščionybę Lietuvoje, 1388 m. popiežius Urbonas VI Poznanės vyskupą Dobrogostą įpareigojo kanoniškai sutvarkyti Vilniaus vyskupijos įsteigimą. Dobrogostas 1387 m. Vilniuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos funduotai bažnyčiai suteikė katedros titulą, pirmuoju vyskupu paskyrė pranciškoną Andrių …

Vilniaus katedros kapitula Skaityti daugiau»

(Vilniaus buvęs misionierių vienuolynas ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia bei buvęs šaričių vienuolynas)   1687 m. misionieriai apsigyveno Vilniaus vaivadienės Kotrynos Radvilienės dovanotuose Sanguškų rūmuose, Subačiaus priemiestyje, kur vėliau išaugo ansamblis – bažnyčia, Sanguškų rūmai, vienuolyno namas, oficina, ūkinis pastatas.Vienuolynas …

Vilniaus misionierių vienuolynas Skaityti daugiau»

  Vienuolių trinitorių ir LDK etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos (1637-1720) iniciatyva Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir vienuolynas 1694-1717 m. pastatyti Sapiegų rezidencijos teritorijoje Vilniuje. Barokinę bažnyčią suprojektavo ir papuošė italų skulptorius ir architektas Pjetras Pertis (1648-1714). Bažnyčioje buvo …

Vilniaus (Antakalnio) buvęs Trinitorių vienuolynas ir Viešpaties Jėzaus bažnyčia Skaityti daugiau»

  Trinitoriai į Vilnių atvyko XVII a. pab., apsistojo kaime prie miesto, kuris gavo jų pavadinimą – Trinapolis. 1703 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis fundavo bažnyčią ir vienuolyną. 1722 m. pastatyti mūriniai pastatai, 1750-60 m. perstatyti rokoko stiliumi. 1832 …

Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčios ir vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»

Sovetskas arba Tilžė (vok. Tilsit) – miestas dab. Rusijoje, Kaliningrado srityje. Iki 1945 m. buvo Mažosios Lietuvos – Prūsijos kunigaikštystės dalies – miestas. Lietuvybei svarbi Tilžės gimnazija, veikusi 1586-1944 m. Įkurta kunigaikščio Alberto Frydricho įsakymu, pavadinta Fürstenschule (Kunigaikščio mokykla). Tai …

Tilžės gimnazijos biblioteka Skaityti daugiau»

Jokūbas Kazimieras Geištoras (lenk. Gieysztor), 1827-1897, antikvaras, publicistas, memuaristas,  1863 m. sukilimo dalyvis. Mokėsi Vilniuje, Peterburgo universitete studijavo teisę. Nuo 1848 m. gyveno savo Ignacogrado dvare prie Kėdainių. 1861 m. įkūrė piliečių organizaciją, artimą baltųjų politinei grupuotei. Kauno klubo bibliotekai …

Geištoras Jokūbas Kazimieras Skaityti daugiau»

Karolis Hryneveckis (Hryniewiecki Karol) (1841.XII.13 Pulšėje (Palenkės vaivadija) – 1929.IV.14 Lvove) -Vilniaus vyskupas ir politinis veikėjas, 1921 m. pasiuntinys į Vidurio Lietuvos Respublikos Seimą. 1869-77 m. buvo Dvasinės katalikų akademijos Sankt Peterburge profesoriumi, vėliau Mogiliavo dvasinės seminarijos rektoriumi. 1883 m. …

Hryneveckis Karolis Skaityti daugiau»

Lietuvoje dominikonai pradėjo kurtis Mindaugo laikais. LDK daugiausia jų vienuolynų  atsirado XVII a., 1647 m. įkurta Lietuvos Šv. Angelų sargų provincija su centru prie Šv. Dvasios bažnyčios Vilniuje. Manoma, pirmoji bažnyčia (Vilniaus Dominikonų bažnyčia) pastatyta apie 1323 m. Lietuvos didysis …

Vilniaus dominikonų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»

Merkelis Giedraitis (apie 1536-1609) – iš Giedraičių giminės  kilęs kunigaikštis,  Žemaičių vyskupas, kontrreformacijos veikėjas. Rūpinosi katalikybės stiprinimu, žmonių švietimu, lietuvių kalbos bažnyčiose vartojimu ir ją mokančių kunigų rengimu. Inicijavo pirmąjį lietuviškų knygų LDK pasirodymą, globojo  M. Strijkovskį, M. Daukšą, išleido …

Giedraitis Merkelis Skaityti daugiau»

Elzė Paulauskaitė-Ožeškienė-Nagorskienė (lenk. Eliza Pawłowska Orzeszkowa Nahorska) 1841-1910,  lenkų rašytoja, novelistė, publicistė. Mokėsi namuose, prižiūrima guvernantės, 1852-57 m. lankė moterų katalikių parapinę mokyklą Varšuvoje. Aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. Pirmoji jos novelė „Vaizdelis iš bado metų“ (Obrazek z lat głodowych) …

Orzeszkowa Eliza Skaityti daugiau»

S. Daukantas (1793-1864) – Lietuvos  istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. 1822 m. baigęs Vilniaus universitetą, tarnavo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje, nuo 1835 m. Senato valdininkas Sankt Peterburge, didesnę tarnybos laiko dalį dirbęs Lietuvos Metrikos metrikanto padėjėju. 1850 …

Daukantas Simonas Skaityti daugiau»

Joachimas Liutauras Chreptavičius (Chreptowicz Joachim Litawor), 1729-1812, Vilniaus akademijos auklėtinis, Edukacinės komisijos steigimo iniciatorius ir narys, pažangių reformų šalininkas, ATR valstybės veikėjas, paskutinis LDK kancleris. Publicistas, poetas ir vertėjas. Nuo jaunystės buvo aistringas bibliofilas, knygų žinovas ir senų rankraštinių dokumentų …

Chreptavičius Joachimas Liutauras Skaityti daugiau»

Adomas Chreptavičius (Chreptowicz) 1768-1844 , Joachimo Liutauro sūnus, mokęsis Vilniaus akademijoje, 1794 m. T. Kosciuškos sukilimo dalyvis, Vilniaus apskrities mokyklų vizitatorius, 1818 m. Vilniaus universiteto profesūros pastangomis įkurtos Vilniaus knygų leidėjų (tipografų) draugijos vicepirmininkas, Vilniaus labdarybės draugijos pirmininkas (1834 m.), …

Chreptavičius Adomas Skaityti daugiau»

K. K. Bžostovskis (Brzostowski, 1644-1722) – vyskupas, visuomenės ir politinis veikėjas. Studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Romoje, nuo 1669 m. Vilniaus kapitulos narys, 1671 m. LDK sekretorius, nuo 1687 m. Vilniaus vyskupas. Palaikė unitus, rūpinosi vienuolijomis – Vilniuje įkurdino trinitorius, …

Bžostovskis Konstantinas Kazimieras Skaityti daugiau»

Ekslibrisai Sapiega Juozapas Stanislovas (Sapieha Józef Stanisław, Iosephus), 1708-1751 Juozapas Stanislovas – Sapiegų giminės Ružanų (Čerėjos) linijos atstovas, Vilniaus katedros klebonas, Vilniaus vyskupas sufraganas (nuo 1736 m.), Lietuvos dvasinis referendorius. Iki 1727 m. mokėsi jėzuitų kolegijoje Braneve, vėliau vienuolių misijonierių …

Sapiega Juozapas Stanislovas Skaityti daugiau»

Sapiegos rusėnų kilmės LDK didikų giminė (herbas Lis), išgarsėjusi XVII a. Kildinama iš didžiojo kunigaikščio raštininko Simono (Semen Sopiż, Sapacz), minimo nuo XV a. vid. Nuo jo sūnų prasidėjo dvi giminės linijos, gyvuojančios iki šiol: Bagdono palikuonys pradėjo Ružanų (Sieversko, …

Sapiegos Skaityti daugiau»

Ekslibrisai: Žygimantas Augustas (1520-1572), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, buvo aistringas bibliofilas, jo biblioteką Vilniuje sudarė apie 4000 tomų (tikslaus knygų skaičiaus nenustatyta), jų vertė siekė 10 000 auksinų. Manoma, kad knygas jis pradėjo kaupti 1547 m. 1544-1565 m. …

Žygimanto Augusto biblioteka Skaityti daugiau»

Antspaudai: Įrašai: Pliateris Jurgis (1810-1836), lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas, bibliografas. Plateris, Pliateris, Plioteris Jurgis I Konstantinas gimė 1810 m. Švėkšnoje, gausioje (buvo 11 vaikų) grafo Jurgio ir kunigaikštytės Karolinos Giedraitytės Broel Pliaterių šeimoje. Mokėsi Kražių ir Vilniaus gimnazijose, 1828 …

Pliateris Jurgis Skaityti daugiau»

K. Gorskis (Gorski Konstanty, 1823-1864) – zoologijos profesorius. Gimė Salantuose, turtingoje bajorų šeimoje. Mokėsi Mintaujoje, gamtos mokslus studijavo Peterburgo (1843-1845) ir Tartu (1845-1848) universitetuose. Žinias gilino Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Zoologiją ir lyginamąją anatomiją dėstė Varšuvos medicinos-chirurgijos akademijoje (nuo 1862 …

Gorskis Konstantinas Skaityti daugiau»

I. D. P. Lopacinskis (Łopaciński Ignacy Dominik Franciszek, 1822-1882) – Sarijos (Vitebsko gub.) ir Kairėnų (prie Vilniaus) dvarininkas. Domėjosi matematikos ir gamtos mokslais, gyveno Sarijoje, ūkininkavo,1856 m. išrinktas Drisos pavieto bajorų maršalka. Dar iki 1863 m. sukilimo aktyviai dalyvavo pusiau …

Lopacinskis Ignotas Dominykas Pranciškus Skaityti daugiau»

Vienas žymiausių XVII a. Karaliaučiaus bibliofilų. Mokslus pradėjo Karaliaučiuje, magistro laipsnį gavo Lipske. Grįžęs iš Saksonijos, gavo leidimą dėstyti Albertinoje matematiką ir filosofiją. Domėjosi taip pat astronomija. Turėjo gausią biblioteką, rinko tam tikrų mokslo sričių- pirmiausia matematikos ir astronomijos- knygas. …

Bläsing David (1660-1719) Skaityti daugiau»

Nuo 1667 m. Karaliaučiaus universiteto logikos ir metafizikos profesorius, 2-jų tomų veikalo Organum Aristoteleum (Karaliaučius, 1668) autorius, 1679 m. tapo vyresniuoju alumnato inspektoriumi (šios abi pareigos minimos ekslibrise). 1694 m. elektoriaus reskriptu buvo paskirtas Pilies bibliotekos vadovu – Karaliaučiaus knygų …

Hedio Andreas (1640-1703) Skaityti daugiau»

XIX a. Karaliaučiaus universitete buvo apie dešimtį įvairių seminarų (lietuvių, lenkų, vėliau ir prancūzų kalbų, teologijos, filologijos, istorijos, medicinos, gamtos mokslų, matematikos ir kt.), institutų, prie jų paprastai veikė  ir bibliotekos. 1718 m. Albertinoje buvo atidaryta Lietuvių kalbos katedra – …

Seminarų ir institutų bibliotekos Skaityti daugiau»

Rönne (Roenne) Eugenijus Karolis Antanas Teofilis (1830-1895) Gimė 1830.01.01 d. Gargžduose, mirė 1895.12.13 d. Berlyne; poetas, dramaturgas. Gyveno savo gimtinėje, ten ir palaidotas. Rašė lenkų kalba, išleido kūrybos rinktinę „Poezye i prace dramatyczne“ (1878). Gargždų, vėliau ir Renavo dvaro savininkas. …

Rönne Eugenijus Skaityti daugiau»

Baronai von Rönne (Roenne) – sena giminė, paplitusi Livonijoje, Kurše, Danijoje ir Šiaurės Vokietijoje. Tyrinėtojai Kurše išskiria dvi giminės šakas ir vieną Livonijoje. Daugelio giminės narių gyvenime buvo svarbi karinė tarnyba. Von Roenne giminės Kurše pradininku tradiciškai laikomas Pūrės dvaro …

Rönne Skaityti daugiau»

Karłowicz Jan Aleksander (1836-1903) lenkų kalbininkas, etnografas, folkloristas, muzikologas. Gimė Subartonyse prie Merkinės, mirė Varšuvoje. 1852 m. baigė gimnaziją Vilniuje, studijavo Maskvos, Paryžiaus, Heidelbergo, Briuselio universitetuose. Kurį laiką dirbo Vilniuje, 1871-72 m. su šeima gyveno Paditvio dvare (Lydos apskr.), 1873-1882 …

Karłowicz Jan Aleksander Skaityti daugiau»

Branevo kolegija (1564-1773) Branevas (lenk. Braniewo, vok. Braunsberg, liet. Prūsa) – miestas Varmijos Mozūrų vaivadijoje (šiaurės rytų Lenkija). Iki XX a.miestas buvo Rytų Prūsijoje. 1564 m.kardinolas Stanislovas Hozijus (Hosius, Hozjusz) į Lenkiją pakvietė jėzuitus, jie įsikūrė Braneve, buvusiame pranciškonų vienuolyne. …

Branevo kolegija Skaityti daugiau»

Ščiutino (dab. Baltarusija) pijorų vienuolynas įkurtas Jurgio Hlebickio-Juozapavičiaus 1718 m. Čia buvo Lietuvos pijorų provinciolo rezidencija ir kunigų seminarija – filosofijos ir teologijos studijos. Kolegija atidaryta 1718 m., vėliau Edukacinė komisija ją pavertė 3 klasių mokykla, skirta lietuviams. 1782 m. …

Ščiutino pijorų kolegijos biblioteka Skaityti daugiau»

Kolegiją jėzuitai įkūrė 1654 m., ją fundavo LDK paiždininkis Stanislovas Beinartas, užrašydamas po mirties palivarką su 6 kaimais. 1655 m. atidaryta mokykla su gramatikos klase, vėliau prisidėjo sintaksės, poetikos ir retorikos klasės – t.y. buvo dėstomas pradžios ir vidurinio mokslo …

Pašiaušės jėzuitų kolegijos biblioteka Skaityti daugiau»

Įsteigta 1608 m. jėzuitų misijoje Kražiuose, nuo 1615 m. veikė jėzuitų rezidencijoje, nuo 1618 m. Kražių kolegijoje. Panaikinus jėzuitų ordiną, kolegija liko Kražiuose ir 1773-97m. priklausė Edukacinės komisijos apygardai, 1797-1817 m. Kolainių karmelitų apskrities mokyklai, 1817-44 m. Vilniaus universiteto gimnazijai, …

Kražių jėzuitų kolegijos biblioteka Skaityti daugiau»

Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos brolių ordinas įkurtas 1150 m. Palestinoje, XIII a. persikėlė į Europą, centras Romoje, vadovauja generolas. Jie dirba daugelyje sielovados, mokslo, švietimo sričių. XV a. ordinas reformuotas, 1563 m. Ispanijoje įkurtas basųjų karmelitų ordinas (atšaka). Į …

Gardino basųjų karmelitų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»

Pijorų vienuolija įkurta 1617 m. Romoje.  Jos tikslas – krikščioniškas jaunimo auklėjimas mokyklose. Prie visų  jų vienuolynų veikė kolegijos, o rezidencijose – bent pradžios mokyklos. Jose buvo dėstomi gamtos mokslai, literatūra, kalbos, jos turėjo bibliotekas, laboratorijas, botanikos sodus  ir kt. …

Raseinių pijorų mokyklos biblioteka Skaityti daugiau»

Gaigalaitis Vilhelmas (1870-1945) – Mažosios Lietuvos politinis, religinis, visuomenės veikėjas, literatas. Evangelikų liuteronų kunigas (1900). Filosofijos daktaras (1900), Latvijos universiteto garbės daktaras (1933), 1892-96 Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900-19 m. kunigavo Klaipėdos krašte. 1903-18 m. Prūsijos …

Gaigalaitis Vilhelmas Skaityti daugiau»

Steponaitis Vytautas  (1893-1857) – karo istorikas, bibliografas. Nuo 1914 m. studijavo Maskvos komercijos institute. 1916 m. mobilizuotas  į Rusijos kariuomenę, baigė Odesos karo mokyklą, 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919-40 m. kariuomenės karininkas. 1926 m. baigė Aukštuosius  karininkų kursus, 1927-31 …

Steponaitis Vytautas Skaityti daugiau»

Vilniaus mokslo bičiulių draugija (Towarzystwo przyjaciół nauk w Wilnie) veikė 1907-1941 m.  Jos bibliotekos pagrindą sudarė Vilniuje nuo 1899 m. veikusio slapto Senovės mėgėjų būrelio 242 tomai. Biblioteka įkurta 1907 m. Ji pasipildydavo iš gausių įvairių asmenų dovanų. 1914 m. …

Vilniaus mokslo bičiulių draugijos biblioteka Skaityti daugiau»

Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugija (T-wo Muzeum Nauki i Sztuki w Wilnie) įkurta 1906 m. Draugiją įregistravus, jos vicepirmininku buvo išrinktas Antanas Tiškevičius. Jis muziejui padovanojo dalį savo rinkinių. Draugijos biblioteka buvo nedidelė. 1914 m., kai buvo perduota Vilniaus …

Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugijos biblioteka Skaityti daugiau»

Korwin-Kossakowski Stanisław Feliks (Szczęsny) Fortunat (1795-1872) – Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkas, egiptologas mėgėjas, literatas, dailininkas, Rusijos diplomatas. Savo dvaruose (Vaitkuškio, Didžiosios Berestovicos, Liachovičių) padarė pažangių reformų. 1857-1862 m. suprojektavo ir pastatydino neogotikinius Vaitkuškio dvaro rūmus, nutapė paveikslų Vaitkuškio, Pašilės, Dūkštų, …

Kosakovskis Stanislovas Feliksas (Ščensnas) Fortunatas Skaityti daugiau»

  Kosakovskiai, Kasakauskai (lenk. Korwin- Kossakowski), XVI-XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilę iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos), daugiausia dvarų LDK įsigijo XVII a. vid. vedybomis, vėliau supirkinėjo kitų bajorų dvarus. Vaitkuškio …

Kosakovskiai Skaityti daugiau»

Tai bene seniausia Lietuvos biblioteka, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo įsteigta 1557 m. prie Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios. Biblioteka labai nukentėjo gaisrų ir religinių sąmyšių metu 1591, 1611ir 1639 m., perkelta į Radvilų valdas Alantą, 1642 m. pervežta į Kėdainius, uždarius …

Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka Skaityti daugiau»

Veikė 1912-1940 m. Vilniuje. Advokato, bibliofilo Tadeuszo Wróblewskio (1858-1925) 1913 m. įsteigta ir jo tėvų vardais pavadinta Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių viešosios bibliotekos draugija. Ją sudarė tikrieji nariai ir neribojamas skaičius narių rėmėjų. Draugija turėjo teisę laikyti biblioteką, archyvą, rengti …

Vrublevskių biblioteka Skaityti daugiau»

Antanas Tiškevičius (Tyszkiewicz Antoni, 1866-1919/1920?) gyveno Vilniuje, rūmuose Stepono gatvėje. Čia jis kaupė ir savo biblioteką. Iš Gorskių (Górski) buvo nupirkęs Vilniaus universiteto profesoriaus Mykolo Polinskio-Pelkos biblioteką. Vėliau jos rankraščius dovanojo Čartoriskių bibliotekai Krokuvoje, dalį knygų – įvairiems asmenims, o …

Tiškevičius Antanas Skaityti daugiau»

L. Uzembla (Uziębło, 1864-1942) – publicistas, kultūros veikėjas, bibliotekininkas, knygų ir grafikos rinkėjas, Senovės mėgėjų būrelio, Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugijos iniciatorius ir direktorius (1907-1915). Bendradarbiavo spausdinant Geografinį žodyną (Słownik geograficzny), spaudoje rašė apie Adomą Mickevičių, Syrokomlę, Vilniaus miesto …

Uziembła Lucjan Skaityti daugiau»

Bibliotekos fundatorius – kancleris Martynas von Wallenrodtas (1570-1632), Frankonijos riterių giminės, kurios vienas atstovų XIV a. apsistojo kryžiuočių ordino žemėse Prūsijoje, palikuonis. Jis turėjo surinkęs gausią rankraščių, per 3000 knygų ir įvairių muziejinių dalykų kolekciją. 1623 m. gaisro metu biblioteka …

Wallenrodtų biblioteka Skaityti daugiau»

Terciatas (Domus Tertiae Probationis Vilnensis, 1709-1773). Pradžioje Lietuvos jėzuitai turėjo savo terciatą Nesvyžiuje, kur baigę studijas, ordino kunigai, prieš darydami paskutiniuosius įžadus, vienerius metus gilindavo dvasinį gyvenimą. XVIII a. pradžioje įsteigti terciato namai Vilniuje, Šnipiškių priemiestyje. Juos fundavo Vilniaus žemės …

Terciatas Skaityti daugiau»

Vilniaus akademija bei jėzuitų kolegija (Academia Vilnensis, Collegium academicum Vilnense, Collegium Vilnense Societatis Iesu, 1569-1773) Jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 m., pradžoje mokė privačiai, oficialiai kolegija, funduota Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus, atidaryta 1570 m. 1579.IV.1 Stepono Batoro privilegija mokykla tapo …

Vilniaus akademija bei jėzuitų kolegija Skaityti daugiau»

Seminarija įkurta vyskupo Jurgio Radvilos 1582 m. Pradžioje glaudėsi vyskupo rūmuose, jai vadovavo jėzuitai, prižiūrėjo Vilniaus kapitula. Tačiau dėl menkų lėšų joje mokydavosi tik 6-8 klierikai, gabiausius siuntė į Vilniaus akademiją. Dėl dažnų konfliktų su kapitula jėzuitai 1652 m. atsisakė …

Vilniaus diecezinės seminarijos biblioteka Skaityti daugiau»

Jėzaus Draugija (lot. Societas Jesu, sutrumpintai SJ arba SI) – Romos katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m. popiežiaus Pauliaus III bule Regimini militantis Ecclesiae. Ordinas buvo įsteigtas Paryžiuje, ispanų dvarininko Ignaco Lojolos (Ignacio Lopez de Loyola)(1491-1556). Pasižymėjo aktyvia apaštaline veikla: …

Jėzaus Draugija Skaityti daugiau»

LDK pakancleris ir Telšių seniūnas Povilas Sapiega su žmona Kotryna Goslauskaite-Sapiegiene 1624 m. įkūrė Telšiuose Šv. Pranciškaus ordino Mažųjų brolių (bernardinų) vienuolyną. Karalius Zigmantas III Vaza patvirtino įkūrimą ir dovanojo žemės sklypą, lėšas skyrė didikai. XVII a. pab. buvo pastatytas …

Telšių bernardinų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»

Bernardinai Tytuvėnuose apsistojo apie 1614 m., tuometiniam Tytuvėnų savininkui Andriui Valavičiui surašius aktą dėl ketinimo steigti vienuolyną. Po jo mirties statybos ėmėsi jo broliai Eustachijus, Jeronimas ir Paulius Valavičiai. Dabartinis vienuolyno ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kompleksas galutinai suformuotas XVIII …

Tytuvėnų bernardinų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»

Volteris Eduardas (Eduards Volters, 1865-1941) – kalbininkas baltistas , etnografas, tautosakininkas, bibliotekininkas. Baigė Rygos gimnaziją. Kalbotyrą, slavų filologiją studijavo Leipcigo,Tartu, Maskvos bei Charkovo universitetuose. 1885-1918 m. Peterburgo universiteto Lyginamosios kalbotyros katedroje skaitė baltų kalbų ir kultūros kursus. Nuo 1894 m. …

Volteris Eduardas Skaityti daugiau»

Valančius Motiejus (1801-1875) – Žemaičių vyskupas, rašytojas, knygų rengėjas ir leidėjas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje, vėliau ten (1840-1842 m.) bei 1842-1845 m. Peterburge profesoriavo. 1845-1850 m. buvo Varnių seminarijos rektorius. 1850 m. paskirtas Žemaičių vyskupu. Organizavo parapines …

Valančius Motiejus Skaityti daugiau»

Karaliaučiaus (vok. Königsberg, lenk. Królewiec, lot. Regiomontium) universitetas arba Albertina (nuo steigėjo vardo) – viena seniausių ir garsiausių Vidurio Europos aukštųjų mokyklų, veikusi 1544-1945 m. 1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis įsteigė aukštesniąją mokyklą – partikuliarą dvasininkams rengti, kurios vedėju …

Karaliaučiaus universiteto biblioteka Skaityti daugiau»

Seminariją įkūrė vyskupas Merkelis Giedraitis Varniuose (veikė 1576-1609); 1622 m. atnaujinta Kražiuose, 1741 m. grąžinta į Varnius, 1865 m. perkelta į Kauną, nuo 1936 m. vadinama Kauno metropolijos, nuo 1938 m. – Tarpdiecezine kunigų seminarija. Biblioteka susidarė iš Žemaičių vyskupų …

Žemaičių kunigų seminarijos biblioteka Skaityti daugiau»

1750 m. Prienų seniūnijoje, Starapolės miestelyje prie Šešupės, įsikūrė vienuolių marijonų rezidencija. Oficialiai vienuolynas įkurtas 1758 m.- marijonų garbei ir jų įkurtas miestelis pavadintas „Marijampole“. Kaip ir kiekviename vienuolyne, jame egzistavo biblioteka. Marijonų veikimas sustabdytas po 1863 m. sukilimo, jiems uždrausta …

Marijampolės marijonų vienuolyno biblioteka Skaityti daugiau»

Gotthold Friedrich August (1778-1858) – vokiečių pedagogas, muzikos teoretikas, asmeninės bibliotekos savininkas, kurią po jo mirties perėmė Karaliaučiaus universitetas. Lankė gimnaziją Berlyne, nuo 1798 m. studijavo Halės universitete klasikinę filologiją pas Fridrichą Augustą Volfą (Wolf), 1801 m. išklausė Fridricho Gedike …

Gotthold Friedrich August biblioteka Skaityti daugiau»

Gintila Jonas Krizostomas (1788-1857) – kunigas, Žemaičių vyskupijos administratorius, teologijos daktaras, bibliofilas. Studijavo Kraslavos , Vilniaus kunigų seminarijose, Vilniaus universiteto Laisvųjų menų ir literatūros fakultete. 1822 m. paskirtas Žemaičių kapitulos kanauninku, 1828-1844 m. Žemaičių vyskupijos atstovas Dvasinėjė katalikų kolegijoje Sankt …

Gintila Jonas Krizostomas Skaityti daugiau»

Alekna Antanas (1872-1930) – kunigas, istorikas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Baigė Šiaulių gimnaziją, mokėsi Kauno kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje, nuo 1897 m. buvo įvairių parapijų vikaru. Žemaičių, vėliau Kauno metropolijos kapitulos kanauninkas. 1917-1922 m. Kauno kunigų seminarijos, 1922-1930 …

Alekna Antanas Skaityti daugiau»